Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Rokio draugas Apolas po kovos su siaubą keliančiu milžinu rusų boksininku Ivanu Dragu netenka gyvybės. Palaidojęs draugą ir kaltinantis save dėl jo žūties Rokis nutaria atkeršyti siaubūnui. Atsisakęs čempiono titulo jis meta iššūkį Ivanui. Eidrian būkštauja dėl vyro gyvybės, tačiau palaiko jį vykstantį į tolimą ir kupiną pavojų Sovietų Sąjungą, kur jį įdėmiai seka KGB. Rokio kova su Ivanu tampa tikru kruvinu mūšiu ir tęsiasi 15 raundų. Iškankintas, išvargęs Rokis randa jėgų paskutiniam, lemiamam smūgiui ir nokautuoja priešininką.
Kuomet Šrekas vedė princesę Fioną, mažiausiai, ko jis norėjo – tai valdyti karalystę. Vis tik kuomet jo uošvis, karalius Haroldas, suserga, Šrekui tenka imtis valdovo pareigų. Tačiau jis ima ieškoti išeities. Išeitis yra. Jos vardas – Artūras…
CŽV agentas Edvardas Vilsonas (akt. Mattas Damonas) žino visus misijos Kiaulių įlankoje niuansus ir turi priėjimą prie slaptos informacijos. CŽV direktoriaus pareigas užimantis senatorius Filipas Alenas (akt. Williamas Hurtas) gavo užduotį išsiaiškinti numalšinto užpuolimo priežastis ir privalo paruošti detalią ataskaitą JAV prezidentui, todėl reikalauja konkrečių atsakymų iš Edvardo Vilsono. Būtent jo pečius užgula atsakomybė išsiaiškinti išdaviko asmenybę. Kadangi kruopščiai suplanuotas sąmokslas buvo akylai saugomas nuo pašalinių akių, tai beveik niekam abejonių nekelia šiurpinantis faktas, kad Kubos vadovybę įspėti galėjo tik labai aukštas pareigas užimantis žmogus. Jaunasis pareigūnas revizuoja žvalgybos surinktus ir nežinomo liudininko pateiktus svarbius duomenis, nagrinėja nekokybišką nuotrauką, klausosi prasto garso įrašo kasetėje ir tikisi nustatyti įslaptintą informaciją nutekinusį tautietį.
Veiksmas vyksta 1962 metais, per patį Karibų krizės įkarštį. Aukštas sovietų žvalgybos pareigūnas perbėga į JAV. Jis praneša, kad SSSR ir Kuba pasirašė slaptą sutartį dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Tačiau išsiaiškinti, kas dedasi saloje, nelengva. Todėl žvalgybos agentas Maiklas Nordstriomas prašo savo prancūzų kolegos Andrė Devro, turinčio ryšių Kuboje, padėti ištirti visą tiesą apie ten laikomą slaptą rusų ginklą ir priešų šnipų tinklą, pramintą „Topazu“. Tyrimą Kuboje lydi visa virtinė žmogžudysčių, išdavysčių ir savižudybių. Devro grįžta į Prancūziją demaskuoti dvigubo agento, tačiau užduotį smarkiai apsunkina suvokimas, kad tarp aukščiausių prancūzų valdžios pareigūnų veikia slapta grupė žmonių, dirbančių sovietų žvalgybai…