Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.
Slevinui pastaruoju metu ypač nesiseka – jį iškeldina iš buto, o mylima mergina palieka tada, kai vaikinukas mažiausiai to tikisi... Tačiau nevilties akimirką Slevinui pagelbėja draugas Nikas. Jis išvyksta iš miesto ir kilniaširdiškai pasiūlo Slevinui kurį laiką pagyventi jo bute.
Džeki Braun, lėktuvo stiuardesė, pagaunama nelegaliai gabenanti pinigus, gautus už prekybą ginklais. Rėjus Nikoletas ir Markas Dargusas, stovintys įstatymo pusėje, pasiūlo jau bendradarbiauti, padedant sučiupti ginklų tiekėją Ordelį, kuriam mergina dirba. Merginai tenka rinktis, ar padėti teisėsaugininkams ir tapti laisva, rizikuojant savo galva, jei Ordelis sužinotų apie susitarimą, ar tylėti ir sėsti už grotų. Tačiau mergina pasirenka trečią variantą - apmauti tiek policininkus, tiek savo bosą ir pasprukti į laisvę su visais pinigais...
1993-ųjų pabaigoje Nebraskos pietryčiuose šalia ramaus dulkėto vieškelio, senoje aplūžusioje fermoje du vaikinai nušovė keletą jaunų žmonių. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodė tik nepaaiškinamas ir negailestingas nužudymas, iš tiesų buvo kur kas daugiau – atsiskleidė šiurpi tiesa apie žudikus ir vieną jų auką. Tarp nužudytųjų buvo 21-erių Brendan Teena, jaunas žmogus, ką tik atvykęs į mažą miestelį, tačiau jau tapęs gyventojų numylėtiniu: draugiškas, žaismingas, dailaus veidelio merginų idealas – tikras naujų laikų Romeo… BET KAS JIS BUVO IŠ TIESŲ? IR KODĖL – MIRTIS? Tiesa netrukus išaiškėjo: Teena nebuvo vaikinas, kaip to norėjo ji pati ar tokiu matė aplinkiniai. Nepaisant to, kad miestelio merginos kraustėsi dėl "jo" iš proto, kad "jis" buvo tikras širdžių ėdikas, po "jo" mirties visi buvo šokiruoti, sužinoję, jog Teena Brandon – mergina iš Linkolno.
2054 metai. Vašingtonas. Nusikalstamumas sustabdytas. Ateitis yra matoma ir kaltieji yra nubaudžiami prieš jiems įvykdant nusikaltimą. Jau 6 metus veikia “Pre-Crime” sistema. Per šiuos metus nebuvo įvykdyta nei viena žmogžudystė. Pastaraisiais nusikaltimais užsiima Teisingumo Departamento elitinis būrys “Pre-Crime”, kuriam vadovauja Džon Anderton (Tom Cruise). Nusikaltimo laiką, vietą ir kitas detales numato 3 žmonės – “Teisėjai” (“Pre-Cogs”), panardinti į baseiną, pripildytą biologinio skysčio. Du vaikinai numato nusikaltimą, o trečioji mergina, Agata, – patvirtina duomenis. Patvirtinimas perduodamas centrui, kur iškrenta du raudoni kamuoliukai – vienas su aukos, o kitas su nusikaltėlio pavardėmis. Šie žmonės perduoda savo vaizdinius į didžiulį stiklinį ekraną, kur Anderton tuos vaizdus atskiria, analizuoja ir gauna detalę informaciją apie žmogžudystę. “Teisėjų” vizijos dar niekada nesuklaidino. Tai yra pažangiausia šalies jėga, ideali sistema.
Daug metų išdirbusi prostitutė bare susipažįsta su jauna mergina, kurią šeima išsiuntė gydytis nuo lesbietiškų polinkių. Šioje aplinkoje moteris atranda meilę, ir viso savo apgailėtino gyvenimo prasmę, tačiau per vėlai... Filmas pasakoja apie tikrus moters gyvenimo įvykius, kuri buvo apkaltinta žmogžudystėmis ir kalėjime 12 metų laukė mirties bausmės.
Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.
Romantiškas, ką tik iš kalėjimo išėjęs nusikaltėlis Seiloras, nepaisydamas įsipareigojimų policijai, leidžiasi į kelionę po Kaliforniją su paaugle Lulu. Tačiau jos motina negali susitaikyti su dukters pasirinkimu ir jų ieškoti pasiunčia samdomą žudiką, kuris nerūpestingą meilužių kelionę paverčia bėgimu nuo mirties.
Policijos inspektorius, tirdamas serijinių žmogžudysčių bylą, susipažįsta su kriminalinių romanų autore Ketrina – kerinčio grožio ir šalto proto moterimi, kuri ir yra pagrindinė įtariamoji byloje. Detektyvas pakliūna į jos žavesio tinklus ir nepajėgia atsispirti intelektualiosios gundytojos vilionėms. Seksas tampa prievartos sinonimu, o nevaldoma, protą užtemdžiusi aistra kiekvieną filmo herojų maksimaliai priartina prie pražūtingos ribos. Scena, kai įtariamoji žmogžudyste detektyvų rašytoja Ketrina Tremel į apklausa ateina be apatinio trikotažo, iki dabar laikoma praėjusių dešimtmečio kino erotizmo simboliu.
Stilinga Frank'o Miller'io komikso ekranizacija „Nuodėmių miestas 2". Tamsaus, niūraus ir grėsmingo miesto fone pasakojamos istorijos yra ne mažiau niūrios ir grėsmingos. Į pavojingiausias situacijas nuolat patenkantys jų herojai sprendžia savo (ir aplinkinių) problemas, vaikosi malonumų ir ieško atsakymų į pačius keisčiausius juos kamuojančius klausimus.
Silvija Brūm dirba vertėja Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Jos kasdienis darbas – tikrai nelengvas, tačiau Silvija negalėjo nė pagalvoti, kad jis gali būti ir mirtinai pavojingas. Kartą moteris atsitiktinai nugirsta, jog organizuojamas pasikėsinimas į vienos iš Afrikos valstybių vadovą. Supratusi, jog teroristai žino, kad informacija apie rengiamą žmogžudystę pasiekė pašalinio žmogaus ausis, Silvija su siaubu suvokia, jog taip pat tapo žudikų taikiniu. Norėdama likti gyva, moteris privalo demaskuoti sąmokslininkus ir įtikinti pareigūnus anksčiau, nei nusikaltėliai atliks savo juodą darbą. Saugoti vertėją paskiriamas FTB agentas Tobinas Keleris, įtariantis, jog Silvija dėl nežinomų priežasčių, galbūt kažką slepia. Vertėja ir federalinis agentas – du visiškai skirtingai į gyvenimą žvelgiantys žmonės – privalo suvienyti jėgas, kad laimėtų supainiotą ir mirtinai pavojingą žaidimą, kurio dalyviais netikėtai tapo.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.