Šiame filme Aragornas vadovaus armijai karių, kurie susirungs lemtingame mūšyje su tamsiosiomis Mordoro jėgomis. Tik po šio mūšio tarp gėrio ir blogio paaiškės, kas valdys Viduržemį. Gendalfui teks susigrumti su blogio valdovu Sarumanu. Semas irFrodas tęs netikėtumų kupiną kelionę kelionę per miškus, sniegynus, lygumas, upes, kalnus, kur kiekviename žingsnyje jų tykos pavojai. Jie stengsis nunešti Žiedą į Mordorą, vienintelę vietą, kur jis gali būti sunaikintas. Žiedas ir toliau silpnins Frodą, atimdamas iš jo protą ir dvasios stiprybę. Semui ir Frodui teks susidurti su milžinišku voru. Kovodami su juo bičiuliai išsiskirs, Semui atrodys, kad Frodo jis neteko amžiams. Iš tikrųjų, Frodas išliks gyvas, bet...orkų rankose.
Paslaptingas žiedas atsiduria hobito Frodo rankose. Burtininkas Gandalfas išsiaiškina, kad tas žiedas iš tikrųjų priklauso Tamsos Lordui Sauronui. Kad nutraukti jo vadovaujamų Blogio jėgų viešpatavimą, reikia sunaikinti Pirmąjį žiedą, kad jis jokiu būdu nepatektų į Saurono rankas. Žiedo draugija - hobitas Frodo, trys jo draugai Merry, Samas, Pippinas, burtininkas Gandalfas, jo artimas draugas ir štikimas karys Aragornas, užsispyręs kovotojas Boromiras, elfas Legolasas, dvarfas Gimli - išsiruošia į netikėtumų kupiną kelionę. Frodas, draugų padedamas, turi ne tik sunaikinti žiedą, bet ir nugalėti monstrą Sauroną.
Frodas kartu su ištikimu bičiuliu Semu turės nugabenti Žiedą į Orodruino ugnikalnio kraterį, vienintelę vietą, kur Žiedas gali būti sunaikintas. Brolijai nepavyko išlikti drauge, todėl dabar jiems atskirai teks grumtis su blogio jėgomis. Jų kelias veda į dvi tvirtoves - Minas Morgulą ir Izengardą. Kelias per tamsias ir izoliuotas priešų žemes, pilnas karių, monstrų, parsidavėlio burtininko Sarumano valdomų dar galingesnių nei orkai būtybių - uruk-hajų, tamsos valdovo Saurono karių. Saruman ir Sauron vienijasi. Dvi tvirtovės- tai dviejų galingų blogio valdovų sąjunga. Saruman turi nugalėti žmonių - rohirimų - karalystę, o Sauron - išnaikinti gondoriečius. Drąsusis karys Aragorn stengiasi suvienyti rohirimus ir gondoriečius, kad šie pasipriešintų blogio valdovų planams.
1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.
Garsiausi jaunosios kartos britų kino aktoriai ir gražuolis Bradas Pittas kultinio režisieriaus ir Madonnos vaiko tėvo filme apie deimantus, boksą, nešvarius pinigus, šautuvus, apgavystę, išdavystę, kerštą ir šuniuką, kuris mėgsta valgyti žaislus ir ... deimantus.
Filmas nukelia į Čikagą, kai čia veikė ,,sausas” įstatymas. Sąžiningas, bet naivus federalinis agentas Elijotas Nesas dažnai klysta, bando suvaldyti įžūlius gangsterius ir jų legendinį vadeivą Al Caponę. Į pagalbą ateina sąžiningas policininkas ir jiedu tampa nepaperkamais kovotojais su mafija. Prie jų prisijungia taiklus šaulys Džiuzepė ir buhalteris iš Vašingtono Volesas. Keturiese prieš Al Caponę…
Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
„Apolo 13 / Apollo 13“ – tai nuotykių drama, nukelianti į tikrais įvykiais paremtą istoriją apie 1970 –ųjų balandį į Mėnulį skridusus amerikiečius astronautus, įstrigusius kosmose. „Apolo 13“ – tai astronautų ekipažas, kuris atsidūrė beviltiškoje padėtyje, kai kosmose sprogo deguonies balionas. Jei nebūtų radę išeities, trys astronautai galėjo kosmose uždusti, nusinuodyti kenksmingomis dujomis arba mirtinai sušalti. Bet jiems pavyko išsigelbėti tik išlaikius racionalų protą.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Griežtas policininkas persekioja kolegą nužudžiusius nusikaltėlius. Jam būtinai turi padėti sumanus lengvabūdis, apgavikas, atlikęs bausmę už banko apiplėšimą ir paslėpęs pavogtą pusę milijono. Jie sunkiai randa bendrą kalbą, o ir tikslai jų skirtingi. Policininkas nori atkeršyti, o apgavikas svajoja atgauti pinigus…