Keliautojas, archeologas, lakūnas, diplomatas, idealistas, rašytojas ar žvalgas? Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol. „Arabijos Lorensas“ pelnė net septynis „Oskarus“ bei visiems laikams liko kino istorijoje.
Filmas apie du nevykėlius: Sonnie ir Sal, sumaniusius apiplėšti banką. Tačiau jų planas žlunga ir viskas virsta tikra katastrofa, o galiausiai ir cirku, į kurį įtraukiama visuomenė, televizija, įkaitais paimti banko darbuotojai.
Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.
Vietnamo karo veteranas Džonas Rembo negali atsikratyti patirto košmaro. Jis nuolat ieško susitikimų su buvusiais kovų draugais ir neranda savo vietos taikiame gyvenime. Suimtas už valkatavimą ir pasodintas už grotų, jis nepasiduoda – prisiminęs geriausius kare išugdytus kovinius įgūdžius, jis pabėga iš kalėjimo. Prasideda bėglio persekiojimas...
Du britų kariai Indijoje nusprendžia pasitraukti iš armijos ir apsiskelbia esantys dievai Kafiristane, žemėje, į kurią nuo Aleksandro laikų joks baltasis nėra įkėlęs kojos...
Tradicijų puoselėjimas, begalinis konservatizmas, neblėstantis išdidumas, skrupulingumas, garbės ir orumo jausmas, intelektualūs ginčai dėl politinių sprendimų, neįtikėtinas sugebėjimas kalbėtis nereikšmingomis temomis bei vien tai užuominos į jausmus…Amerikiečių režisieriui Jamesui Ivory puikiai pavyko perteikti britų kultūros subtilybėmis persmeigtą japonų kilmės rašytojo Kazuo Ishiguro romano „Dienos pėdsakais“ atmosferą. Anthony Hopkinso herojus – vyriausiasis tarnas kasdien serviruojantis stalą bei poliruojantis sidabrą. Ponas Stivensas paskyrė tarnystei visą savo gyvenimą, palikdamas žiūrovui teisę nuspręsti, kas tai buvo: jo pašaukimas ar baimė pačiam priimti sprendimus?
Los Andželo taksistui Maksui tai buvo eilinė darbo naktis. Naktis, kuri lyg ir nežadėjo jokių netikėtumų. Tačiau viskas pasikeitė, kai į Makso vairuojamą taksi įsėdo jaunas vyriškis, prisistatęs Vincentu. Labai greitai paaiškėja, jog tai nėra paprastas keleivis. Ir kad ši naktis toli gražu nebus įprasta taksisto darbo naktis. Vincentas – profesionalus samdomas žudikas, o Maksas prieš savo valią tampa jo vairuotoju. Viena žmogžudystė po kitos. Panašu, kad Vincentas šiąnakt turi daug „užsakymų“. Liudininkai kruopščiai likviduojami. Maksas su siaubu suvokia, kad šiai beprotiškai naktinei odisėjai pasibaigus, ateis ir jo, vairuotojo, eilė. Jei herojus nori išgyventi, jis privalo rasti būdą, kaip pergudrauti savo šiurpųjį keleivį, kurio kruvinais pėdsakais jau seka Los Andželo policija.
Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
1862 m. Mūšio lauke netekusi vyro mokytoja Anna Leonowens svajoja pakeisti savo gyvenimą. Kaip tik tuo metu ji gauna netikėtą Tailando (tuo metu šalis vadinosi Siamas) karaliaus kvietimą atvykti į šią nuostabios gamtos šalį ir išmokyti jo vaikus anglų kalbos. Ilgai nedvejodama, Ana kartu su savo sūnumi sėda į laivą ir iš Indijos persikelia į Bankoką. Jos čia niekas nepasitiko ir nesurengė triukšmingų sutiktuvių. Vos atvykusią mokytoją pasitinka išblizginti ir kilimais nukloti didžiuliai karaliaus rūmai, tačiau pats Tailando valdytojas net neketina pasveikinti svečių. Dar daugiau, jis pamiršo pažadą skirti namą už rūmų teritorijos Anai ir jos sūnui. Greitai prabėga dvi savaitės, tačiau Ana taip ir nepradėjo savo tiesioginio darbo. Netekusi kantrybės, Ana išdrįsta sulaužyti įsigaliojusius protokolus ir žaibiškai prasiveržia prie Monkguto sosto. Susižavėjęs atvykėlės atkaklumu, karalius galų gale nusprendžia patikėti jai išmokyti 58-is vaikus anglų kalbos ir vakarietiškos kultūros.