Tai viena labiausiai sukrečiančių mano matytų dramų, apie tikrai įvykdytą nusikaltimą – Silvijos Likens kankinimą ir nužudymą. Filmas paremtas tikrais faktais ir labai tiksliai, pagal eiliškumą juos atvaizduoja. Amerikietiškasis nusikaltimas parodo tikrai įvykusią istoriją Indianapolio mieste 1965 metais, kuomet keliaujančių cirko darbininkų dukteris Sylvia (16 metų) ir Jenny sutiko pagloboti laikinai Gertrūda Baniszewski, vėliau kankinusi ir nužudžiusi Sylvią su savo bei kitais kiemo vaikais.
Nėsčia moteris, neseniai išgyvenusi avariją ir netekusi vyro, nusprendžia tyliai, ramiai praleisti Kalėdų vakarą ir tik netikėtas keistos nepažįstamosios pasirodymas sudrumsčia Jai ramybę.
Kiekviename mieste yra namas, apie kurį pasakojami siaubingi dalykai. Suaugusieji kalba apie jį pašnibždomis, o kaimynų vaikai aplenkia kaip įmanoma didesniu lanku. Nuo tokių namų dvelkia vėsa bei mirtimi. Ir vargu ar atsirastų drąsuolis, kuris, net ir susiląžinęs, išdrįstų priartėti prie šios baisios vietos nakties glėbyje. Tačiau atsitiko taip, kad vienąsyk pats paprasčiausias dešimtmetis berniukas peržengė šio namo slenkstį. Košmarą, kurį herojui teks patirti, sunku nupasakoti žodžiais.
1983-ieji. Į Kolumbiją atostogų atvyksta jaunas kanadietis Nikas (aktorius Josh‘as Hutcherson‘as, pažįstamas iš „Bado žaidynių“). Kartu su broliu dienas leisdamas ant banglentės, vaikinas susipažįsta su nuostabia mergina Marija (akt. Claudia Traisac) ir netrukus ją įsimyli. Suliepsnojusi meilė stumia jaunuolius į vienas kito glėbį, o Niką – ir į Marijos šeimą. Viskas būtų gerai, jei ne viena detalė - Marijos dėdė yra ne kas kitas, o vienas galingiausių Kolumbijos ir Pietų Amerikos visuomenės veikėjų – narkotikų baronas Pablas Eskobaras.
Ekstramalus realybės šou virsta ekstremaliu siaubu, kai šešiems jo dalyviams tenka kovoti su šlykščiai deformuotais ir nepasotinamais kanibalais. Į atsargą išėjęs karininkas, pulkininkas Deilas Merfis veda postapokaliptinius laikus imituojantį realybės šou, kurio dalyviai turi išgyventi nuošalioje dykynėje Vakarų Virdžinijoje. Tačiau šou virsta košmariška kova, kai visi suvokia, kad juos medžioja apsigimusių kanibalų šeima, kuri pasiryžusi suryti juos vakarienei.
Samdomas žudikas Džo atvyksta į Bankoką. Čia jis turi atlikti paskutinę užduotį – įvykdyti keturias žmogžudystes, – po kurios bus galima išeiti užtarnauto poilsio. Žudikas pasisamdo padėjėją, smulkų sukčių Kongą, ir imasi veikti. Tačiau jau po pirmos žmogžudystės Džo pradeda laužyti nerašytas „darbo“ taisykles: pradeda palikinėti pėdsakus, nebevaldo jausmų. Vienintelė taisyklė, kurios vis dar laikosi žudikas, – nieko neklausinėk. Ar pavyks Džo atgauti pusiausvyrą ir išlikti gyvam?