XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Kalifornija, devym kažkelinti – kompaktai dar neišstūmė kasečių, riedlentininkai dar nesiplaiksto per „MTV“, o mažylį Styvį (Sunny’į Suljicą iš „Šventojo elnio nužudymo“) vaiku vis dar laiko tiek mama (Katherine Waterston), tiek vyresnysis brolis (Lucasas Hedgesas, nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį „Mančesteryje prie jūros“). Bet viskas pasikeičia, kai Styvį priima į riedlentininkų-atskalūnų kompaniją. Kad įrodytų, koks jis kietas, Styvis neriasi iš kailio, atlieka pavojingiausius triukus ir linksmina dičkius. Nepastebimai nekalti pasivaikščiojimai, pasisėdėjimai ir hiphopo vakarėliai darosi vis rimtesni, ir berniūkščio vaikystė pradeda nenumaldomai, tarytum Beverli Hilso nuokalne, ristis link paauglystės.
Miestas yra padalintas iš 8 mylių - kelio, kuris miestą padalija per pusę pagal rasės linijas. Jaunas baltasis reperis Jimmy „B-Rabbit“ Smithas Jr iššaukia jėgas peržengti šias savavališkas ribas, kad įgyvendintų savo svajonę apie sėkmę hiphope. Su savo draugu Ateitimi ir trimis trečdaliais vietoje jo viskas, ką jis turi padaryti, nėra užspringti.
Garsaus rusų režisieriaus Aleksėjaus Balabanavo filmas nukelia mus į 1984-uosius metus, Sovietinės epochos pabaigą, Veiksmas vyksta provincijoje. Po vienos diskotekos staiga dingsta rajono komunistų partijos sekretoriaus dukra. Liudininkų nėra. Kaltų nėra. Tą patį vakarą viename nuošaliame priemieščio name įvyksta kraupi žmogžudystė. Kaltininku laikomas namo šeimininkas. Abu šiuos tyrimus atlieka milicijos kapitonas Žurovas. Apie šį filmą rusų žurnalas rašė: "200-asis krovinys - geriausias Balabanovo filmas. Jis geresnis net už pirmąjį "Brolį" ir netgi už "Apie išsigimėlius ir žmones" - tai neabejotinai pats svarbiausias rusų filmas per paskutinius penkerius metus. Baisus kaip mirtis. Absoliučiai genialus.
Kelionės pabaiga - tai istorija apie penkias dienas trukusį žurnalo Rolling Stone korespondento David Lipsky interviu su pasaulyje pripažintu rašytoju David Foster Wallace. Interviu darytas 1996-aisiais, iškart po novatoriškos Wallace novelės "Begalinis pokštas" (Infinite Jest) pasirodymo.
Jauna moteris bando kovoti su depresija per savo pirmuosius metus Harvarde.
Kai Belos motina išteka antrą kartą – merginos tėvai išsiskyrę – jai tenka atsisveikinti su Fyniksu ir keliauti į mažą nuolatos lietuje paskendusį miestelį Forksą. Mergina nesitiki, kad jos gyvenimas labai pasikeis, tačiau netikėtai nykiame miesteliūkštyje ji sutinka akinančiai žavų vaikiną – Edvardą Kuleną. Tačiau Edvardas turi vieną paslaptį – jis vampyras...
Filme buvęs profesionalus beisbolo žaidėjas, dėl degeneracinės ligos išėjęs į priverstinę pensiją, kartu su žmona, paaugle dukra ir mažamečiu sūnumi, persikrausto gyventi į naujus namus. Slapta tikėdamasis, kad dar sugrįš į profesionalų sportą, vyras įtikina žmoną, kad išsirinktų naujų namų kieme tviskantis baseinas bus ne tik puiki pramoga vaikams, bet ir ideali vieta jo fizinei terapijai. Tačiau šeimyna net nesitiki, kad tamsi namo praeities paslaptis išlaisvins piktavališką jėgą, kuri nusitemps šeimą į neišvengiamo siaubo gelmes. Nes viskas, ko išties bijai, slypi po paviršiumi.