Režisierius ypač didžiuojasi 23 minučių trukmės scena bare, kuriame lėbauja ir karo reikalus palaidais liežuviais aptarinėja fiureriui užpakalį laižantys žiauruoliai naciai. Jų laukia, švelniai tariant, nekoks likimas, nes slaptai misijai pasiryžę žydų kilmės amerikiečių kareiviai po mažą žingsnelį infiltruojasi į priešo gretas, o po to stilingai ir brutaliai išžudys Trečiojo Reicho niekšus. Tuo tarpu nuo neišvengiamos egzekucijos pasprukusi ir kino teatrą Paryžiuje atidariusi žavi mergina planuoja asmeninę keršto akciją už lageryje sušaudytą šeimyną. Galite būti tikri, kad filme kraujas liesis upeliais, herojai laidys "tarantiniškus" sąmojus, o mes mėgausimės kinematografiškais momentais, kurių neveltui laukėme taip ilgai.
Patyčios mokykloje ir bendraamžių žiaurumas Trevorą (vaidina akt. Ben Foster) pavertė atstumtuoju, kurio prisibijo tiek bendramoksliai, tiek mokyklos darbuotojai ir jo paties tėvai. Aplinkinių laikomas agresyviu pamišėliu dėl bandymo susprogdinti mokyklą, vaikinas savyje slepia jautrią sielą...
Australijoje siautėja Bernsų gauja, tačiau du gaujos vaikinus sugauna pareigūnai. Vienas iš brolių yra uždaromas į kalėjimą, o kitas turi 9 dienas surasti gaujos vadeivą (taip pat ir savo brolį) Artūrą Bernsą, kuris kaltinamas moters nužudymu ir išžaginimu...
1958-aisiais metais norint pažymėti naujos pradinės mokyklos atidarymą mokinių paprašoma nupiešti piešinius apie tai, kaip jie įsivaizduoja ateitį. Vėliau piešiniai patalpinami į laiko kapsulę ir užkasami į žemę. Tačiau viena keistuolė mergaitė vietoj piešinio visą lapą užpildo – atrodo - beprasmiškais ir padrikais skaičiais. Praėjus penkiasdešimčiai metų nauja moksleivių karta atidaro laiko kapsulę, o paslaptingoji keistuolės mergaitės rašliava atsiduria Kalebo rankose. Kalebo tėvas – profesorius Džonas Kostleris susidomi sūnaus parnešta mįslinga žinute. Netrukus jis ima pastebėti keistus sutapimus – pritaikius šifrą skaičiai susidėlioja į logiškas sekas, kurios nurodo pastarųjų penkiasdešimties metų katastrofas. Kuo daugiau Džonas aiškinasi skaičių paslaptis, tuo labiau jis šiurpsta. Pasirodo, kad skaičiai nurodo dar tris stichines nelaimes, kurios laukia žmonijos ateityje...
Niujorko policijos detektyvas Stanas Aubray tiria serijinio žudiko bylą. Šio nusikaltėlio braižas jam atrodo labai pažįstamas – prieš penkerius metus jis jau tyrė labai panašią istoriją. Gal detektyvas tada padarė apmaudžią klaidą? Byla patyrusį policijos pareigūną sugrąžina į praeitį, prikelia senas nuodėmes ir pažadina abejones. Jis atkakliai persekioja žudiką ir mėgina perprasti jo paliktus ženklus. Iš aukų kūnų žudikas dėlioja savotiškas instaliacijas ir tapo krauju. Jis tarsi mėgina ištrinti ribą tarp meno ir prievartos, mirtį paversti pragariška išraiškos forma, o vietoj dažų, teptukų ir drobės naudoja aukų kūnus. Žudikas lyg makabriškas žiaurus manipuliatorius žaidžia gudrų ir nenuspėjamą žaidimą, o detektyvas priverstas paklusti ir kažkaip reaguoti į drastiškas provokacijas. Ar niūrusis seklys atsispirs prievartos kerams? Kaip pakryps šis rafinuotas ir painus dviejų asmenybių žaidimas?