Uždraustą korespondenciją turėjęs Edmondas paskelbiamas Prancūzijos išdaviku, areštuojamas ir išsiunčiamas į saloje esantį Ifo kalėjimą, kur uždaromas vienutėje. Po daugelio metų, kelis akmenis jo kameros sienoje išverčia greta įkalintas kunigas Farija. Jiedu susidraugauja ir sudaro savotišką sutartį - Edmondas padės kasti tunelį, o Farija išmokys jį kautis špaga, rašyti ir skaityti. Edmondas pradeda galvoti apie kerštą išdavikui, kuris vedė jo mylimąją.
Du nevykėliai paaugliai stengiasi parengti istorijos pamokos atsiskaitymą, pasitelkę laiko mašiną.
1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.
Imperatorius. Meilužis. Tironas. Legenda. Atėjęs iš niekur, jis užkariavo viską. Naujoji legendinio režisieriaus Ridley Scotto juosta pasakoja apie intrigų, žiaurumo, drąsos ir įžūlumo pilną Napoleono kelią į šlovės viršūnę jo mylimos žmonos, imperatorės Džozefinos akimis. Šiurpą varančius negailestingus politinius žaidimus lyg kaleidoskope keičia kvapą gniaužiantys imperatoriaus mūšiai neabejotinai viename įspūdingiausių šių metų didžiojo ekrano filmų.