Talentinga FTB naujokė Li Harker (aktorė Maika Monroe) gauna užduotį: pabandyti išnarplioti serijinio žudiko (vaidina Nicolas Cage) bylą. Visus nužudymus sieja keisti sutapimai ir dar keistesni, okultinius primenantys, simboliai, kurių iki šiol niekam nepavyko suprasti. Lyg to būtų maža, Li netrukus suvokia, kad tam tikri ženklai rodo ir jos pačios sąsają su žudiku. Aišku viena: jeigu jo nepavyks sustabdyti, yra tik laiko klausimas, kuomet žudikas smogs ir vėl.
Ateities Amerika yra atradusi puikų nusikalstamumo suvaldymo įrankį. Vieną naktį metuose leidžiami bet kokie nusikaltimai – už juos nebaudžiama. Per tas dvylika valandų, kai nedirba nė viena policijos nuovada, ligoninė ar bet kuri kita viešosios tvarkos palaikymo tarnyba, žmonės išlieja visą viduje susikaupusį įtūžį ir likusias 364 dienas visuomenėje vyrauja tvarka, harmonija, draugiškumas bei tarpusavio supratimas. Tiesa, jei esi ne nusikaltėlis, o potenciali auka, ši naktis gali tapti baisiausiu (ir paskutiniu gyvenime) košmaru. Šįkart žudynių nakties košmaras viduryje miesto užklumpa jauną porą, skubėjusią namo pas vaikus, kuomet automobilyje baigėsi degalai.
Pirmoji „Pabėgimo kambario“ dalis baigėsi, dviem žaidėjams sugebėjus išspręsti visas užduotis ir ištrūkti iš mirtinų kompanijos „Minos“ paspęstų spąstų. Benas nenori nieko kito, kaip tik užmiršti tą siaubingą patirtį. Tuo tarpu Zoja negali susitaikyti su faktu, kad tiesiai prieš jos akis buvo nužudyti keturi žmonės – „žaidimo“ dalyviai – ir ima rinkti informaciją apie „Minos“. Pasirodo, kompanija ne tik kad nenutraukė veiklos – jos sukurti pabėgimo kambariai slapta veikia visame pasaulyje. Sąlygos, žinoma, irgi tokios pat: išspręsk visas užduotis arba mirk. Zoja pasiryžusi padaryti bet ką, kad kaltieji būtų nubausti. Visai netrukus paaiškėja, kad „Minos“ irgi nesėdėjo sudėjusi rankų. Vieną vakarą Zojai ir Benui važiuojant metro, jų vagonas atsikabina nuo traukinio, durys užsiblokuoja, o iš garsiakalbių pasigirsta balsas, sveikinantis „atvykus į Minos pabėgimo kambarį“. Vagone iš viso yra šeši žmonės. Ir žaidimas prasideda iš naujo.
Jei blogiausia jūsų gyvenimo diena susidėtų iš netyčinio savo merginos užkapojimo kirviu, savo rankos nusipjovimo benzininiu pjūklu bei stebėjimo, kaip kaip jūsų artimiausius draugus pietums suėda batalionas nacių zombių, tikriausiai manytumėte, kad blogiau būti jau tikriausiai ir nebegali. Bet Martino atveju, tai buvo tik pradžia. Martinas atsibunda ligoninėje su nauja ranka, tačiau ta ranka – be galo stipri zombio ranka, kuri nori nužudyti tiek savo šeimininką, tiek ir visus, kuriuos ji gali pasiekti. Ar pavyks Martinui atkeršyti nacių pulkininkui Hercogui?
Ištikimiausi Džerio kompanionai – naminiai augintiniai – katinas ir šuo. Ligai paūmėjus jam pradeda vaidentis, kad katinas jam įnirtingai siūlo tapti serijiniu žudiku. Laimei, geraširdis katino oponentas šuo įtikinėja šeimininką, kad jis yra geras žmogus ir nevalia daryti blogo kitiems. Ilgainiui Džeriui pabosta sąžiningai gerti vaistus, ir jį vis dažniau pradeda lankyti mintys, kad vis tik viskas yra visai kitaip nei jam atrodo – t.y. pasaulis iš tiesų yra šiurpi vieta, kur pavojai tyko už kiekvieno kampo ir visi pasiryžę padaryti jam galą. Vieną dieną Džerio fabrike pasklinda baisi žinia – nužudytas bendradarbis... Kas tai padarė? Ar Džeris galiausiai pralaimėjo kovą su blogiu savyje?
Trečioje filmo dalyje, pajutusi savo vaikino Holto staigų ir netikėtą šaltumą, Džiulija atvyksta pas jį, kad išsiaiškintų staiga atvėsusių jausmų priežastį. Mergina sužino, kad Holtas priklauso uždaram koledžo studentų rateliui, kuriame dalijamasi prakeiktąja Samaros vaizdajuoste. Privertusi Holtą atsiverti, Džiulija sužino, kad jos draugas vaizdajuostę pažiūrėjo prieš šešias su puse paros. Ir niekam kitam jos neperdavė. Kitaip tariant – būtent šį vakarą vaikino laukia neišvengiama lemtis. O galbūt lemties vis tik galima išvengti, net ir neperduodant vaizdajuostės kažkam kitam?