Paskutinis Andrejaus Tarkovskio filmas, sukurtas Rusijoje po ilgo priverstinio tylėjimo. Fantastinė-filosofinė alegorija apie keistą Zoną, kurioje išsipildo sugebančiųjų į ją prasibrauti lūkesčiai, kelia gausybę asociacijų: apie amžina ir laikina, apie kitokio gyvenimo troškimą kraupioje, hipertrofuotoje, tačiau toli gražu ne fantastiškoje tikrovėje, apie gyvenimo paskirtį.

1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...

Istorija apie astronautą, kurio laivas po ilgos kosminės kelionės patiria katastrofą ir atsiduria tolimoje planetoje. Netrukus astronautas supranta, kad ją valdo kalbančių ir mąstančių beždžionių gentis, kuri čia sukūrė sudėtingą civilizaciją. Joje viskas apversta aukštyn kojomis: žmonės yra kriuksinčios primityvios būtybės, laikomos uždarytos tarsi gyvuliai. Kai beždžionių vadas suvokia, jog atvykėlis moka kalbėti, ima jį medžioti, bet kitos beždžionės padeda jam išsigelbėti ir papasakoja planetos atsiradimo istoriją, kurią išgirdus tam pasišiaušia plaukai.

Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.

Monty Borganui, turtingam Manheteno numylėtiniui, liko paskutinė diena laisvėje, po kurios jis sės į kalėjimą septyneriems metams kalėti už prekybą narkotikais. Ši bausmė vyriškį šiurpina – vidinė įtampa ir nerimas nenugalimi. Įtampą stiprina nežinia, kas galėjo jį įskųsti policijai. Jo mergina? Draugai? Per likusias 24 valandas laisvėje jis susitinka su tėvu, kalbasi su draugais, savo mergina, stilingame naktiniame klube susiduria buvusiais partneriais. Bet ar įmanoma pakeisti savo gyvenimą per vieną trumpą parą?

Melodramos "Meilės laukimas" tęsiniu vadinamo filmo pavadinimas reiškia datą, kada bus praėję 50 metų, kai Honkongas atsiskyrė nuo Kinijos. Į ateitį kursuojančiame laiko traukinyje žmonės važiuoja susigrąžinti prisiminimų apie praeitį ir įsitikinti, ar per tą laiką kas nors pasikeitė. Vienas tokių keleivių beprotiškai įsimyli traukinio palydovę-robotę, kuri tiesiog nebegali atsakyti į jo jausmus. Tai užuomazga fantastinei knygai, kurią rašo bulvarinės spaudos žurnalistas Čou. Jis buvo išvykęs į Singapūrą ir mėgino atnaujinti santykius su lošėja Su Li-Žen, bet nieko nepešęs grįžo atgal į Honkongą ir apsigyveno pigaus viešbučio kambaryje Nr. 2047. Vienišas vyras nenori pamiršti praeities ir ryžtasi suvilioti kambaryje Nr. 2046 įsikūrusią žavią prostitutę Bai Lin. Bet po kelių pasimatymų jis pats suvokia, kad nesugebės atsakyti į merginos jausmus.

Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.

Turtuose ir nuoboduly paskendę barokinės Prancūzijos aristokratai pasineria į aistros ir išdavystės žaidimus. Intrigantė našlė Markizė de Martel ir jos meilužis Vikontas de Valmontas lažinasi, ar pavyks suvylioti ištekėti besirengiančią Sesilę. Markizė taip atkeršytų jos būsimam vyrui, o Valmontas būtų asmeniškai apdovanotas.

Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...

Liujisas – vaikų namų auklėtinis, išradęs minčių skaitytuvą, kurį pavagia piktadarys Skrybėlius ir jo skrybėlė Doris. Liujisą aplanko iš ateities laiko mašina atskridęs paslaptingasis Vilburas Robinsonas ir išsigabena berniuką į ateitį ieškoti skaitytuvo.

2019 metų Los Andželas. Jungtinėse Valstijose įsitvirtinęs totalinis režimas. Čia viešpatauja smurtas. Naujos eros televizija rengia žiaurų realybės šou su stipruoliais, kurie žemės drebėjimo sugriautuose Los Andželo rajonuose medžioja liaudies priešus ir kriminalinius nusikaltėlius. Tarp jų atsiduria ir drąsuolis Benas Ričardas, neteisingai apkaltintas žmogžudyste.

Tomas atrodo visai kaip žmogus – auksiniai plaukai, pavargusios akys, liesas kūnas, įspraustas į tamsų kostiumą. Tomas elgiasi kaip žmogus – viskas, ką jis žino apie Žemę, yra matyta per televizorių, viskas, ką jis nori žinoti, matyti ir girdėti, yra televizija. Tomas jaučia kaip žmogus – jis ilgisi namų ir artimųjų, beviltiškai ieško išsigelbėjimo ir šilumos. Tomas yra ateivis, kuris atvyko į mūsų planetą ir beregint pateko į žemiškąjį priklausomybių nuo valdžios, pinigų, alkoholio, sekso ir televizijos pragarą. Tomas yra tik žmogus. Jis nukrito į Žemę.

Sliver Haits miestelis turi viską, ko tik gali norėti mergina: puikią panoramą, sporto klubą ir būsto savininką su Edipo kompleksu. Čia apsigyvena Carly Norris, 30-metė moteris, kuriai nelabai sekasi susirasti vyrą. Busto savininkui ji krenta į akį.