Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.
Brajanas gimė arklidėje visai netoli Jėzaus, todėl yra laikomas mesiju, o visos jo pastangos įtikinti savo sekėjus, kad taip nėra, bevaisės. Dėl aštrios religinės satyros filmą nepalankiai sutiko daugelis religinių bendruomenių vadovų. 2009-aisiais, po 30 metų, draudimas rodyti šį filmą galiausiai buvo atšauktas Velso Aberistvito miestelyje. Tuo tarpu Švedija, pasinaudodama dėl šio filmo kilusiu triukšmu, savo šalyje „Brajano gyvenimą“ reklamavo kaip „filmą, kuris toks smagus, kad buvo uždraustas Norvegijoje“.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Egocentriškas Pitsburgo orų pranešėjas Filas Konorsas atvyksta į mažą miestelį, kur jam reikės atlikti patį bjauriausią ir seniai atsibodusį darbą – komentuoti Švilpiko dienos įvykius. Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka... Filas yra priverstas nakvoti nekenčiamo miestelio viešbutyje. Atsibudęs pastebi, kad šiandien ir vėl Švilpiko diena. Kitą rytą vėl tas pat. Vargšelis Filas eina į tas pačias vietas, bendrauja su tais pačiais žmonėmis ir daro tuos pačius dalykus kiekvieną mielą dieną. Galiausiai jį apninka neviltis ir po keleto bandymų nusižudyti jis bando persvarstyti savo gyvenimą.
Geniali, bet drovi 16-metė paauglė Justina įstoja į tą pačią veterinarijos mokyklą, kurią prieš daug metų baigė jos tėvai ir kurioje dabar mokosi jos vyresnioji sesuo Aleksija. Kaip ir daugumoje mokslo įstaigų, pirmakursiams tenka ištverti krikštynas su netradiciniais ritualais. Niekada iki tol neragavusi mėsos Justina priverčiama paragauti ką tik išluptų triušio kepenų. Ištikima šeimos tradicijoms smalsi moksleivė priešinasi, bet pasiduoda vyresnių studentų spaudimui, nes trokšta žūtbūt pritapti nesvetingoje draugijoje. Kruvinas išbandymas sužadina jos nepasotinamą apetitą šviežiai mėsai. Justina užsimano paragauti ir kitokių delikatesų.