1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys.
1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą pastatyti tiltą per Kvai upę. Tilto statyba vyksta labai lėtai. Saito visaip bando priversti anglų karininkus dirbti. Galų gale Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Nikolsonas su kitais karininkais pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą. Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
1944-ųjų rugsėjį, nudžiuginti sėkmingo įsiveržimo į Normandiją sąjungininkai drąsiai pradėjo operaciją „Turgaus sodas“, beprotišką planą, kaip anksti užbaigti II pasaulinį karą įsiveržus į Vokietiją ir sunaikinus karines Reicho gamyklas. Tačiau kovos lauko politika, netikusi žvalgyba, nesėkmės ir prastas oras sukėlė katastrofą. Epinė istorija, pasakojanti apie tragiškiausią II pasaulinio karo klaidą, „VIENU TILTU PER TOLI“ skrupulingai vaizduoja ambicingą planą, dėl kurio žuvo daugiau sąjungininkų negu per išsilaipinimą Normandijoje. Kruopščiai kurtas realių mūšių vietose, su nepaprasta aktorių žvaigždžių komanda filmas „VIENU TILTU PER TOLI“ tiksliai perteikia vienos iš didžiausių karinių avantiūrų istorijoje nepaprastą mastą, jaudulį ir pavojų.
Tikrais įvykiais paremtas filmas „Paslėptas gyvenimas“ pasakoja tylaus didvyrio Franco Jagerštaterio istoriją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Austrijos valstietis atsisakė kautis nacistinės Vokietijos pusėje. Kaltinimų išdavyste ir egzekucijos grėsmės akivaizdoje Franco Jagerštaterio dvasios stiprybę palaikė tvirtas tikėjimas, neblėstanti meilė žmonai Fani bei savo vaikams.
Didžiausias kada nors surengtas jūrų armados puolimas ir brangiausias visų laikų mūšis, pradėtas JAV Jūrų laivyno, tapo lemtingu posūkiu kare. Mat tik užėmusios Ivo Džimos salą (Japonijos teritorija), sąjungininkų pajėgos galėjo pradėti B-29 bombonešių reidus į Japonijos širdį, kas galiausiai nuvedė iki atominės bombos, pabaigusios II-ąjį pasaulinį karą. Ivo Džimos mūšis paliko vieną ryškiausių II-ojo pasaulinio karo vaizdų: nuotrauką, kurioje šeši kariai kelia Amerikos vėliavą Suribači (Suribachi) kalno viršūnėje, svarbiausioje Ivo Džimos salos vadavietėje. Įkvepianti nuotrauka, išsaugojusi ypatingą akimirką, tapo pergalės simboliu visai karo išvargintai tautai, o šeši įamžinti kareiviai akimirksniu tapo didvyriais.