1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Išradingas žaidimų kūrėjas smarkiai rizikuoja stengdamasis pergudrauti dviveidžius tarpininkus ir susitarti su Sovietų Sąjungos biurokratais dėl tarptautinės licencijos teisių į vieną iš labiausiai atpažįstamų ir populiariausių žaidimų istorijoje.
Kinija – kraštas, kuriame nuo seno ypatingai gerbiami kovos menai. Kinų atmintis saugo ne vieną kovos menų legendos vardą. XX a. pradžioje Kinijoje skambėjo vienas vardas – Huo Yuan Jia (akt. Jet Li). Garsaus kovotojo (akt. Collin Chou) sūnus matė, kuo baigėsi jo tėvo karjera ir anksti suvokė, kad jo nežavi tokia perspektyva. Greitai Huo Yuan Jia tapo žinomiausiu kovotoju savo gimtojoje Tianjin provincijoje. Tačiau kartu su Huo Yuan Jia meistriškumu, deja, augo ir jo žmogiška puikybė. Apakintas savo šlovės Huo Yuan Jia tampa kito kovotojo žūties kaltininku. Huo Yuan Jia šeimos nariai tampa keršto aukomis... Graužiamas sielvarto ir gėdos, garsus kovotojas tampa valkata, be tikslo klajojančiu po šalį. Leisgyvį jį išgelbsti mažo kaimelio gyventoja. Čia apgaubtas paprastų kaimiečių dosnumo ir nuoširdaus rūpesčio kovų meistras pamažu atgauna pusiausvyrą.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Jurijus – emigrantas iš Tarybų Sąjungos. Sunkaus gyvenimo Jurijus matė per akis, tad jis nenusiteikęs lenkti nugarą už skatikus svajonių šalyje Amerikoje. Pasisukiojęs šen bei ten ir palankiai susiklosčius aplinkybėms, Jurijus įsisuka į pelningą biznį – prekybą ginklais. Aišku, toks verslas stipriai prasilenkia su įstatymais ir morale, tačiau „žaliųjų“ šlamesys greitai suranda argumentų sąžinei nuraminti.
Kai visa tauta bijo vieno žmogaus, jam palikus valdžios sostą prasideda velniškai juokinga kova. Žinoma, dėl valdžios! Nuotaikingai komiška drama „Stalino mirtis“ atskleidžia tikrą istoriją nutikusią prieš daugiau nei 50 metų. Istorija puikiai žinoma visiems lietuviams, šioje komedijoje atsiskleis naujomis spalvomis. Miršta komunistų diktatorius Jozefas Stalinas. Po šio Didžiojo Tėvo mirties, ministrų kabinete pakyla įtampa – ministrai dalijasi valdžią. Vieni nori teigiamų pokyčių 1950-ųjų Sovietų Sąjungoje, kiti turi savų, gerokai nuodėmingesnių kėslų. Bet visus juos vienija vienas ir tas pats bruožas – valdžios godulys.
Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.
Amerikos karinių oro pajėgų lakūnui Krisui Burnetui labai trūksta veiklos ir jis nori palikti nuobodžią misiją Bosnijoje. Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai ir pilotai šiame kare vien tik žaidžia kamuoliu arba skrenda fotografuoti apylinkių. Tačiau Kalėdų rytą, išskridę apsižvalgyti, lakūnai nufotografuoja tai, ko niekas neturėjo matyti – masinę kapavietę. Kiek nukrypusį nuo įprasto kurso lėktuvą serbai numuša. Abu lakūnai lieka gyvi, tačiau Krisui išėjus kviestis pagalbos, jo sužeistą draugą serbų kariai nušauna. Pradeda medžioti ir Krisą. Priešo užnugaryje, medžiojamas nuožmaus smogiko Krisas privalo žūtbūt nusigauti pas saviškius.
Po ilgų Pilietinio karo metų Džekas Somersbis pagaliau peržengia savo apleistų namų slenkstį kažkur Amerikos Pietuose. Sugrįžusį vyrą pasitinka ne tik žmona Lorelė ir sūnus Robertas, bet ir visas kaimas. Tačiau Lorelė žino, kad į namus ir į lovą įsileido ne savo vyrą, o visiškai svetimą prašalaitį, apsišaukėlį, stulbinamai panašų į daug metų nematytą Džeką Somersbį. Moteris nežino, kas jis, tačiau nepažįstamojo švelnumas, atsidavimas šeimai, rūpestingumas pažadina moters širdyje netikėtų jausmų bangą ir verčia meluoti visiems aplinkui. Tačiau kartą judviejų paslaptis iškyla į dienos šviesą...