Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.
Tradicijų puoselėjimas, begalinis konservatizmas, neblėstantis išdidumas, skrupulingumas, garbės ir orumo jausmas, intelektualūs ginčai dėl politinių sprendimų, neįtikėtinas sugebėjimas kalbėtis nereikšmingomis temomis bei vien tai užuominos į jausmus…Amerikiečių režisieriui Jamesui Ivory puikiai pavyko perteikti britų kultūros subtilybėmis persmeigtą japonų kilmės rašytojo Kazuo Ishiguro romano „Dienos pėdsakais“ atmosferą. Anthony Hopkinso herojus – vyriausiasis tarnas kasdien serviruojantis stalą bei poliruojantis sidabrą. Ponas Stivensas paskyrė tarnystei visą savo gyvenimą, palikdamas žiūrovui teisę nuspręsti, kas tai buvo: jo pašaukimas ar baimė pačiam priimti sprendimus?
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
1932 m. apniukusi lapkričio diena. Į sero Viljamo Mak Kordalo dvarą Gosford Parke susirenka grietinėlė. Svečiai pasirengę mėgautis prabanga, puikiais valgiais bei kitiems malonumams. Tačiau svečius išgąsdina nusikaltimas: šeimininkas randamas nebegyvas. Kaip juokavo britų kritikai, juostoje nusifilmavo visi aktoriai, kada nors gavę D.Britanijos pasą. Ir iš tiesų – pagrindinių aktorių čia per dešimtį. Visi jie susirenka į senovišką anglišką užmiesčio vilą pašaudyti fazanų. Ponai ir jų tarnai. Čia ir yra didysis filmo pasiekimas – išmoningai perteikti aukštuomenės ir patarnautojų santykiai, pirmas ir antras gyvenimo aukštai. Centrinė figūra – Williamas McCordle (Michaelis Gambonas), namo savininkas ir šiaip pasiturintis žmogus, kurio turtai rūpi visiems, išskyrus jį. Klausimas, kurį iškelia Altmanas – kiek toli gali nueiti kiekvienas jų. Atsakymas – trečiojoje epo valandoje.
Filme dėmesys sutelkiamas į itin dramatišką ir didelį pavojų keliančią atsakomybę bei sprendimus su kuriais Golda Meir, dar vadinama „Geležine Izraelio ledi“, susidūrė per Jom Kipuro karą.
Po ilgų Pilietinio karo metų Džekas Somersbis pagaliau peržengia savo apleistų namų slenkstį kažkur Amerikos Pietuose. Sugrįžusį vyrą pasitinka ne tik žmona Lorelė ir sūnus Robertas, bet ir visas kaimas. Tačiau Lorelė žino, kad į namus ir į lovą įsileido ne savo vyrą, o visiškai svetimą prašalaitį, apsišaukėlį, stulbinamai panašų į daug metų nematytą Džeką Somersbį. Moteris nežino, kas jis, tačiau nepažįstamojo švelnumas, atsidavimas šeimai, rūpestingumas pažadina moters širdyje netikėtų jausmų bangą ir verčia meluoti visiems aplinkui. Tačiau kartą judviejų paslaptis iškyla į dienos šviesą...