Kaorio Touno šeima byra. Po sesers mirties ir tėvų skyrybų, jis nebejaučia ramybės namuose. Po barnio su tėvu Kaoris pabėga iš savo namų ir atsiduria priešais paslaptingą tunelį, kuris jį įtraukia. Sutrikęs dėl to, ką mato viduje, jis skuba prie išėjimo ir paima paukštį, kuris yra identiškas jo mirusiajam augintiniui. Išėjęs Kaoris supranta, kad nors tunelyje praleido vos kelias minutes, praėjo visa savaitė. Keista patirtis verčia jį prisiminti gandus apie „Urašimos tunelį“ kuris išpildo norus mainais už gyvenimo trukmę. Atsižvelgdamas į savo augintinio paukščio prisikėlimą, Kaoris susimąsto, ar kitas apsilankymas gali padėti sutvarkyti jo sujauktą gyvenimą. Tačiau grįžęs prie įėjimo į paslaptingą tunelį Kaoris supranta, kad jį sekė Anza Hanašira, jo nauja klasiokė. Ji taip pat žino apie gandus ir prašo jo padėti jai atlikti eksperimentą – pasirodo, kad ji taip pat turi norą, kurį gali patenkinti tunelis.

Jaunasis Tristanas (akt. Ch. Coxas) siekia užkariauti nuostabios, tačiau šaltos merginos Viktorijos (akt. S. Miller) širdį. Ji sutinka priklausyti Tristanui, bet tik tuomet, kai jis atgabens krentančią žvaigždę. Norėdamas išpildyti savo mylimosios norą, įsimylėjėlis leidžiasi į kelionę ir po ilgų klajonių suranda žvaigždę, pavirtusią į nuostabaus grožio mergaitę Aiveiną (akt. C. Danes). Netrukus paaiškėja, kad Tristanas nėra vienintelis, siekiantis žvaigždės. Keturiems karalaičiams ir trims mirusių jų brolių dvasioms, siekiančioms užimti tėvo sostą, vėl jauna norinti tapti piktoji ragana (akt. M. Pfeiffer), piratas, vardu kapitonas Šekspyras, - visiems jiems reikalinga krentanti žvaigždė. Tristatui tenka pati sunkiausia užduotis - išvengti piktavalių pinklių ir laimėti Aiveinos širdį.

Cecilija Kas (akt. Elisabeth Moss) bando išsilaisvinti iš smurtu paženklintų santykių. Jos mylimasis Adrianas (akt. Oliver Jackson-Cohen) – įniršio priepuolių kamuojamas mokslininkas, kontroliuojantis kiekvieną moters žingsnį. Po eilinio smurto protrūkio pavykus pabėgti iš namų, moteris sužino, jog buvęs mylimasis gyvenimą baigė savižudybe, testamentu palikęs jai milijoninę sumą. Cecilija ima įtarti, jog mirtis tėra Adriano inscenizuotas žaidimas, tačiau džiūgauja pagaliau galėdama ramiai atsikvėpti. Deja, ramybė netrunka ilgai – Ceciliją ir jai brangius žmones ima persekioti mirtingai pavojingi incidentai, tad moteriai ima atrodyti, jog ją nuolatos seka nematomas žmogus. Toks, kurio elgesys beprotiškai primena Adrianą… Kas tai – potrauminis stresas, kraustymasis iš proto ar buvusio mylimojo užkurta pragariškų įvykių karuselė?

Trečiojoje sagos dalyje jau gerai pažįstami vaikai Liusė ir Edmundas vėl sugrįžta į Narniją, lydimi savo pusbrolio. Šįkart į stebuklingąją šalį vaikai patenka pro paveikslą. Ten prie jų prisijungia iš antrojo filmo pažįstamas princas Kaspijanas ir dar vienas žavus veikėjas – kovinė pelė Ripičypas. Stebuklingu karališkuoju laivu „Aušros užkariautojas“ kompanija nukeliauja į Nuošaliąsias Salas, kuriose jų laukia slapta misija. Šioje kelionėje vaikai patirs daugybę nuotykių bei išmėginimų protui ir širdžiai. Stos akis į akį su daugybe įstabiausių ir ne visuomet geranoriškai nusiteikusių būtybių; turės pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir meilę, kad ir vėl išgelbėtų stebuklingąją liūto Aslano valdomą Narniją ir visus šalies gyventojus.

Kai viename ūkyje kiaulė pagaliau atsiveda ilgai lauktų paršiukų, vienam iš jų nelemta gyventi... Jeigu ne drąsuolė Fern! Pasipriešinusi tėčiui, ji išgelbėja rausvą paršelį nuo mirties ir pavadina jį Vilburu. Kai Vilburas vieną dieną tampa dideliu ir švytinčiu paršeliu, iš Fern glėbio jis persikelia gyventi į naują tvartą. Paršelis trokšta kuo greičiau susidraugauti su savo naujų namų gyventojais. Avys, karvės, antys, arklys visai nenusiteikę į savo būrį priimti naujo gyventojo. Tuo labiau, kai jam gyventi lemta tik iki Kalėdų... Vilburui nusprendžia padėti vorė Šarlotė. Savo kibiame voratinklyje ji pradeda mezgti žodžius, kurie ūkio savininką turi įtikinti, kad Vilburas - ne šiaip eilinis paršelis. Pamažu į kovą už Vilburo išgelbėjimą stoja visi tvarto gyventojai, tačiau kaip reikia įtikinti gyvūnų kalbos nesuprantančius žmones, ypač kai Kalėdos vis greičiau ir greičiau artėja?

Jis protingas, kupinas entuziazmo ir optimizmo, visagalintis vyrukas su polėkiu ir JIS – PELIUKAS. Mažytė persona su didele širdimi (neminint rožinės nosytės ir išties puošnių rūbelių), ieškanti vietelės, kurią galėtų vadinti namais šiame nesuvokiamo dydžio pasaulyje. Mieste-milžine Niujorke jį priglaudžia ponų Stiuartų šeima, kuriems pagailo vienišo, liūdno peliuko. Čia naujai iškeptas šeimos narys Stiuartas Litlis susiduria su įvairiausiais netikėtumais, kurie kartais priverčia rizikuoti teisėtai pelnyta šeimynine laime… Tačiau tokie menki šeimyniniai rūpestėliai galėtų išgąsdinti eilinę pelę, bet tik ne Stiuartą. Jis tikrai ne tas vaikinukas, kuris žiūri į pasaulį pelės akimis. Na, jau ne – jis suvokia, kad šiek tiek skiriasi nuo žmonių, bet argi tai problema? Juk mažasis Litlis didele širdimi gali kalnus nuversti! Ir jo nepabaidys jokia katė! Padaužai įsikūrus Litlių šeimoje, prasideda tikrosios linksmybės ir fantastiški nuotykiai.

Imigrantė, ieškanti amerikietiškos svajonės, priversta gyventi pensionate, kur patenka į košmarą, iš kurio negali pasprukti.

Willas Stantonas (aktorius Alexanderis Ludwigas) visais atžvilgiais buvo normalus berniukas - bent jau iki 11-ojo savo gimtadienio. Būtent šią dieną jis sužino, kad yra ypatingas. Jis yra vienas iš "Senųjų" - nemirtingų ir be galo išmintingų būtybių, kurių užduotis - ginti bejėgę ir silpną žmoniją nuo taip pat nemirtingo Blogio. Negana to, berniukas yra paskutinis visoje "Senųjų" rasėje, apdovanotas galia suaktyvinti visų savo gentainių galias ir pakelti juos į žūtbūtinę, lemiamą kovą. "Senieji" savyje slepia didžiules fizines, protines ir magijos galias, kurias ir pažadina 11-asis Willo gimtadienis. Tą pačią dieną suaktyvėja ir Blogis. Abi stovyklos pakyla į kovą, kurio įkaitu ir pagrindiniu prizu esame visi mes - visa žmonija...