Voltas Kovalskis – užkietėjęs rasistas, kategoriškai atsisakantis gyventi pagal modernėjančio pasaulio taisykles. Tai atsiskyrėlis, buvęs Korėjos karo veteranas. Senis gyvenime pasitiki tik dviem dalykais: visada parengtu savo ginklu M–1 ir šunimi Deizi. Žmonės, kuriuos jis vadino kaimynais – arba išsikėlė, arba jau mirę. Jis nekenčia „aziatų“ ir, kaip tyčia, jo naujieji kaimynai – iš Azijos kilę imigrantai Hmongai. Kovalskis didžiuojasi gerai išlaikytu kolekciniu 1972 m. automobiliu „Gran Torino“, prie kurio niekam neleidžiama nė prisiartinti. Tokia perdėta meilė automobiliui aitrina vietinių paauglių vaizduotę ir jie pradeda terorizuoti karingąjį senį. Ilgapirštis kaimynų sūnus Tao, vietinės paauglių gaujos spaudžiamas, išdrįsta pasikėsinti į veterano legendinį automobilį. Irzlus seniokas ryžtasi peraukėti jaunimą ir lyg netyčia išsitraukia seną šautuvą...
Antrojo pasaulinio karo belaisvis vokiečių kareivis Klemensas Forelas nuteisiamas kalėti darbo stovykloje tolimajame Sibire. Po ketverių metų darbo kasyklose jis pabėga iš stovyklos (1949 m.) ir bando grįžti namo pas žmoną ir vaikus. Trejus metus jis keliauja per Sibirą. Tai 14 000 kilometrų odisėja, vykstanti dykumos ir nederlingo kraštovaizdžio fone, kur tyko pavojai (tiek nuo gyvūnų, tiek nuo žmonių). Nuolat kovodamas su blogiausiais gamtos padariniais, Forelas žingsnis po žingsnio keliauja link Prūsijos ir taip trokštamos laisvės. Kartais važiuodamas traukiniais, kartais plaukdamas valtimi, o dažniausiai eidamas pėsčiomis, jis niekada nežino, ar kitas jo žingsnis nebus paskutinis. Jo ieškantis Kamenevas visada seka iš paskos, todėl ne kartą atrodo, kad Forelas vėl bus sugautas...
1942-ųjų žiema. Šeštoji vermachto armija kovoja sugriauto Stalingrado priemiesčiuose. Elitinis vokiečių kariuomenės būrys, pirmajame mūšyje praradęs pusę savo karių, tęsia sunkią kovą dėl išgyvenimo. Švilpiančios kulkos ir „katiušų“ staugesys, šaltis ir badas veda likusius kovotojus link beprotybės. Linija tarp gyvybės ir mirties tampa perregima. Praradę idealus fiurerio skelbiami šūkiai „laikytis iki galo“ įgauna visiškai kitokią, daug baisesnę prasmę...
1941 m. po kelių ekonomikos embargo mėnesių Japonija susiruošia pradėti karą su JAV. Ir pirmiausia nusitaiko į JAV karinio jūrų laivyno bazę Perl Harborą.