Besibaigiant II-ajam pasauliniam karui Šiaurės Ispanijos gyventojai drąsiai stojo į pilietinį karą su paskutiniais fašistinio rėžimo palikuoniais. Brutualusis kapitonas Vidalis net nemano pasiduoti ir iškelti baltos vėliavos. Norėdamas kuo greičiau numalšinti maištą, nenumaldomas fašistas mobilizuoja ginkluotą smogikų būrį prie miško, kuriame slapstosi pagrindinė sukilėlių grupuotė. Kartu su juo į kaimo gyvenvietę atvyksta 11-metė mergaitė, kurios mama neseniai ištekėjo už Vidalio ir netrukus ruošiasi gimdyti. Mažoji Ofelija jaučiasi neapsakomai vieniša ir nekenčia žiauraus įtėvio, kuris rūpinasi vien tik negimusiu kūdikiu ir labai trokšta sūnaus. Vieną naktį mergaitę pažadina į fėją panašus keistas vabzdys ir nuveda ją link miške esančio labirinto iš krūmų ir medžių. Būtent ten Ofelija sutinka gigantišką sutvėrimą vardu Panas, kuris netikėtai prabyla sodriu žmogišku balsu. Siaubūnas išdidžiai praneša mergaitei, kad ji yra prieš daugelį metų mirusios princesės reinkarnacija...
Bruklino rajone verda margaspalvis įvairių kultūrų gyvenimas, skambant įvairių ritmų muzikai. Rajono įžymybė picerijos savininkas Salas didžiuojasi, kad visi rajono vaikai užauga mėgaudamiesi jo picomis. Priešais piceriją įsikūrusi korėjiečių parduotuvė. Juodaodžiai, kurių šiame rajone dauguma, tyčiojasi iš parduotuvėlės savininkų, patraukia per dantį ir Salą. Susikaupus neapykantai, prasideda visuotinės riaušės. Juodaodžiai sudegina piceriją, smurtas sugriauna kaimyniškus santykius.
Austrija, 1900-ieji. Iliuzionisto Eizenhemo triukai iš proto veda net reginių išlepintą Vienos aukštuomenę. Du įtarūs ponai, detektyvas Ulis ir princas Leopoldas, nusprendę išsiaiškinti iliuzionisto paslaptį, nusiunčia pas jį gražuolę Sofiją. Mergina iškart atpažįsta Eizenhemą, kurį dar vaikystėje buvo įsimylėjusi, bet negalėjo susitikinėti, nes šis priklausė vargšų sluoksniui. Jausmai atgyja, tačiau Sofija jau pažadėta princui Leopoldui. Kad atgautų mylimąją, iliuzionistas Eizenhemas pasirengęs iki tol dar neregėtam triukui.
Šokiruojančios scenos, skandalingos laikraščių antraštės, prieštaringos žiūrovų ir kritikų reakcijos, seansų metu alpstantys žmonės, kino teatruose budintys medikai ir 9 minutes trunkanti prievartos epizodas - tai yra dažniausiai platinama informacija apie argentiniečių kilmės režisieriaus Gasparo Noe antrąjį filmą. Filmas iš tiesų yra labai sunkus, brutualus, žiaurus ir šokiruojantis, bet taip pat pasižymi gražiomis, poetiškomis, intriguojančiomis ir romantiškomis scenomis. Jo veiksmas sukasi atgal, t.y. nuo tragiškos pabaigos iki džiaugsmingos pradžios. Tai filmas apie nesustojantį gyvenimą, kuris bet kurią akimirką gali pakeisti žmonių likimus. Tai filmas apie nenumaldomą keršto jausmą, kurį sukelia nepažįstamojo agresija prieš mylimą žmogų. Tai filmas apie gražių svajonių turinčius du mylimuosius, kuriuos puikiai improvizuodami vaidina realiame gyvenime susituokę aktoriai Vincentas Casselis ir Monica Bellucci.
Janas, Pėteris ir Julija išgyvena romantiškiausią ir pavojingiausią metą – jaunystę, pilną revoliucinių idealų. Jauni maištautojai nenumaldomai trokšta pakeisti pasaulį. Jie gyvena labai kukliai, sunkiai dirba už mažus atlyginimus ir velniškai nekenčia prabangos pertekusių turtuolių. Jie nori apversti pasaulį, padaryti skurdžius turtingais, o turtingus priversti būti dosniais. Tiesą sakant, jų jaunystės nerūpestinga nepavadinsi. Niokodami svetimus namus ir net užgrobę įkaitą, trijulė kenčia ir nuo širdies problemų: Julija jaučia vienodą palankumą abiem bičiuliams. Ką daryti su įkaitu? Kaip ištrūkti iš meilės trikampio? Viskas labai paprasta – įkaitą paleisti, o gyventi trise – juk tai nuostabu! Kai kurie „Svajotojai“ nesikeičia...
Havajuose gyvenantis jūrų zoologas Henris visą savo laisvalaikį skiria į Havajus atostogauti atvykusioms moterims vilioti. Tačiau vieną dieną mergišius sutinka mielą ir žavią Liusę, kurią įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Tačiau Liusė kenčia nuo trumpalaikio atminties praradimo po autoavarijos. Ji atsimena tik vienos dienos įvykius. Jai kiekvienas rytas – tai rytas po avarijos. Tad visada Liusė sutinka Henrį tarsi pirmą kartą. Ir Henriui belieka tikėtis, kad Liusė juo vėl ir vėl susidomės.
Žavi prancūzaitė iš padorios šeimos ieško nuomojamo buto Paryžiuje. Taip ji sutinka paslaptingą vidutinio amžiaus amerikietį, neseniai praradusį žmoną. Nors tarp jų nemažas amžiaus skirtumas ir vienas apie kitą jie nieko nežino, tačiau iškart pajunta nevaldomą trauką. Vyrui – tai galimos meilės iliuzija, merginai – patirties teikianti intriga. Tai vienas dramatiškiausių filmų apie žmogaus vienatvę.