Žana diu Bari, istoriniuose šaltiniuose, žinoma, kaip Madam diu Bari – anksti suprato, kad žavesys, seksualumas, intelektas yra tie ginklai, kurie priverčia vyrus besąlygiškai paklusti moteriškiems kerams. Jai patiko vilioti, vesti iš proto aplink ją besisukančius vyrus ir tuo naudotis. Būdama paprasta darbininkų luomo atstovė, ji netrukus užsitarnavo kurtizanės vardą. Žanos meilužis, vėliau vyras grafas diu Bari, praturėjęs iš gražuolės meilės intrigų, per įtakingą hercogą Rišelje supažindina ją su Prancūzijos monarchu. Ir Žanai, ir Liudvikui XV šis susitikimas tapo lemtingu. Karalių jaudina Žanos grožis ir paslaptingumas, jos gebėjimas nepaisyti nusistovėjusių karališkų ritualų, drąsa būti savimi ir laisvė. Judviejų aistringos naktys, karališkame miegamajame, pranoksta monarcho lūkesčius. Savo žavosios meilužės dėka melancholiškas ir valdingas Liudvikas XV atranda tikrąjį gyvenimo skonį ir džiaugsmą. Žana tampa jo oficialioji mylimiausia kurtizane.
Geriausiame Kanų „Dviejų režisierių savaičių“ programos filme režisierė Mia Hansen-Løve švelniais potėpiais kuria daugiasluoksnį ir elegantišką portretą moters, sugebančios kasdienybės sūkuryje rasti drąsos vėl atsiduoti meilei. Nuostabioji Léa Seydoux jame vaidina laisvai samdomą vertėją Sandrą. Ji yra dėmesinga vieniša motina, kantriai besirūpinanti sergančiu tėvu, pamažu prarandančiu savarankiškumą. Visa galva panirusi į rūpesčius, Sandra jau susitaikė, kad meilės gyvenimas liko tik jos prisiminimuose. Kol vieną gražų rytą susiduria su senu draugu Klementu. Jis vedęs ir turi sūnų. Ji žino, kad atsakinga elgtis kitaip. Tačiau daug didesnė jėga juos traukia vieną prie kito. Tai prancūziškai subtilus ir paryžietiškai romantiškas filmas, kuriame nėra nė vieno dirbtinio konflikto – tik talentingos režisierės rankose stebuklingai atgyjantys žmonės.