Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
XIII a. Škotijoje Viljamas Volesas veda savo žmones į sukilimą prieš Anglijos karalių, suteikusį aukštuomenei "Prima Nocta" teisę - privilegiją pasiimti neturtingas nuotakas pirmajai nakčiai. Škotai nėra patenkinti brutaliais anglais, šeimininkaujančiais jų žemėse, tačiau neturi lyderio. Volesas, narsiai gindamas savo žmones, tampa gyva legenda ir puola Angliją...
III-sis Pasaulinis karas atėjo ir praėjo. Po jo liko baisus chaosas. Jame labai greitai įsitvirtino mažos maištaujančios grupelės. Pasinaudodamos baime, jėga ir tikėjimu "Naująja Britanija", jos pavergė visą tautą. Šiame visiškai naujame pasaulyje pasirodo paslaptinga, kaukėta ir revoliucinga asmenybė "V".
Keturis metus komos būsenoje praleidusi mergina toliau tęsia keršto žygį prieš buvusius kolegas ir draugus, kurie pagrobė jos dukrelę, išniekino jos vestuves ir pasmerkė ją mirčiai. Bet "Nuotaka" netikėtai liko gyva ir nejaučia gailesčio samdomų žudikų grupuotės nariams... Toliau lauks dvikova su "Kalifornijos kalnų gyvatės" pravardę turinčia vienaakė žudikė Elle Driver ir lemtingas susitikimas su Bilu, kuriam jau teko pabūti jos meilužiu, mylimu vyru, dukrelės tėvu ir žudiku.
Filmo siužetas suskaidytas į epizodus, kuriuos sieja Šventojo Gralio užduotis ir Terry Gilliamo animaciniai intarpai. Filmo pradžioje karalius Artūras renka riterius savo Apvaliajam Stalui. Po kelių nesėkmių galiausiai prie jo prisijungia seras Bedeveras Išmintingasis seras Lanselotas Narsusis, seras Galahadas Tyrasis, seras Robinas Ne Toks Narsus Kaip Seras Lanselotas ir seras Kuris Šiame Filme Nepasirodo. Riteriams Dievas duoda užduotį surasti šventąjį Gralį. Beieškodami riteriai susiduria su įvairiais pavojais: Juodligės pilies merginomis, Riteriais, kurie sako Ni, triušiu žudiku ir kt. Filme gausu kitų epizodinių veikėjų: valstiečiai anarchosindikalistai, vienuoliai, giedantys lotyniškai, ragana, Pelkės pilies karalius ir jo sūnus, burtininkas, Mirties Tilto sargas, prancūzai. Periodiškai pasirodo elementų, susijusių su kregždėmis.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Auksiniai piratų laikai artėja prie pabaigos. Po kapitono Džeko Sparou išgelbėjimo Vilas, Elizabeta bei kapitonas Barbossa turi susikauti su žiauriuoju kapitonu Davy Jonesu, kuris vieną po kito naikina laisvuosius piratus. Herojai išsiruošia į tolimąjį Singapūrą, kur turi susitikti su Kinijos piratų vadeiva Sao Fengu. Kiekvienas iš jų turi pasirinkti pusę, kurioje kovos žūtbūtinio mūšio metu...
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Japonija, XIX a. Zatoiči – aklas senukas, kuris pragyvenimui užsidirba žaidimu kauliukais ir darydamas masažą. Tačiau po šia kuklia išore slepiasi kovotojas, meistriškai valdantis kalaviją, turintis žaibišką reakciją ir smūgiuojantis neįtikėtinu tikslumu. Zatoiči atvyksta į nuošalų kalnų miestelį, kuris yra Gindzo gaujos valdžioje. Negailestingas Gindzo sunaikina visus, kurie atsiranda ant jo kelio, o nuo tada kai į jo gaują įstojo galingas samurajus Chatori – jo nieks nebegali sustabdyti. Žaidimų salone Zatoiči ir jo ištikimas jaunasis draugas Sinkiti susipažįsta su dviem geišom.
Senovės Graikijoje dviejų legendinių mylimųjų – Pario, Trojos princo, ir Elenos, Spartos karalienės, - aistra įplieskia karą, kuris sužlugdė civilizaciją. Kai Paris pagrobia Eleną iš jos vyro karaliaus Menelajo, kyla milžiniškas konfliktas. Konfliktas su Menelajumi reiškia konfliktą su Agamemnonu, galingu Mikėnų valdovu, kuris netrukus ima vienyti graikų karius žygiui į Troją tam, kad sugrąžintų Heleną ir apgintų suterštą brolio garbę. Nors iš tiesų tai tėra gudri priedanga Agamemnono asmeniniams tikslams pasiekti: nugalėjęs Troją, jis taptų vieninteliu didžiosios imperijos karaliumi. Milžiniška siena apsupta Troja, valdoma Karaliaus Priamo ir ginama princo Hektoro, buvo vienintelė likusi citadelė, kurios negalėjo pralaužti dar nei viena armija. Miestiečiai tikėjosi, kad ir šį kartą jie sugebės apginti miestą.
Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą sūnelį - žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Arčeris sužino, kad nusikaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, kad jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detektyvui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Arčerio veidą...
Nugalėjus Džokerį, Betmenui tenka dar kartą gelbėti Gotemo miestą nuo grėsmės, kurią kelia blogasis Pingvinas. Padedamas vertelgos Makso Šreko, jis tikisi tapti miesto meru, tad stengiasi visai būdais apšmeižti žmogų-šikšnosparnį. Numesta nuo pastato stogo, Makso sekretorė Selina Kail transformuojama į moterį-katę. Betmenui tenka ginti savo gerą vardą ir tuo pačiu galvoti, ką daryti su Selina, kuri jam nėra abejinga.
Prabėgo penkeri metai nuo to laiko, kai Peteris Parkeris tapo žmogumi-voru, ir 3 metai, kai jis prisiekė daugiau nevilkėti šio herojaus kostiumo. Pažadą teks sulaužyti... Blogio jėgos vėl atakuoja, o "Žmogų-vorą" pradeda valdyti Simbiotas...
Džimis Davas dirba Bostono išminuotojų būryje ir visada imasi sunkiausių užduočių. Jis nusprendžia palikti būrį ir mokyti naujokus. Po kelių dienų nužudomas jo buvęs porininkas. Džimis įtaria, kad bombą galėjo pagaminti jo buvęs draugas. Jis pradeda tyrimą ir išsipildo didžiausias košmaras.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.