31-erių kambarinė Miso Seule per dieną uždirba apie 35 eurus. Vieninteliai jos gyvenimo džiaugsmai – cigaretės, taurė viskio po sunkios darbo dienos ir neturtingas vaikinas, siekiantis tapti menininku. Pirmąją Naujųjų metų dieną cigarečių ir alkoholio kainos ženkliai pakyla. Miso supranta, kad jos gaunamo atlygio tikrai nepakaks įprastam gyvenimo būdui. Nepajėgdama atsisakyti viskio ir cigarečių ji nutaria atsisakyti būsto. Būtent būstas Seule jai kainuoja daugiausia. Miso susikrauna daiktus į kuprinę ir leidžiasi aplankyti penkių senų draugų, su kuriais kažkada grojo vienoje muzikos grupėje. Debiutiniame režisierės Jeon Gowoon filme atsiskleidžia jaunų žmonių problemos brangiame mieste.

Filmo veiksmas mus nukelia į Pietų Korėjos sostinės Seulo centrą, kur įvairių amatininkų dirbtuvių savininkai bando išlaikyti savo šeimas ir atrasti darbo, kai tuo metu Seulas atsinaujina, kyla dangoraižiai ir elektronikos parduotuvės. Šie darbininkai nuolat patiria skurdą, todėl yra priversti skolintis pinigus tam, kad pragyventų, ir dažniausiai tai daro ne bankuose, o pagal skelbimus sudarydami sutartis, kurios jiems baigiasi tragiškai – pasirašydami paskolos sutartį jie sutinka apsidrausti didžiulėmis sumomis nuo nelaimingų atsitikimų darbe, o jeigu skolos grąžinti negali, tuomet pas juos apsilanko skolų surinkėjas Lee Kangdo (akt. Lee Jungjin).