„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Federico Fellini filmu. Pats režisierius jį ne sykį pristatė kaip savo jaunystę atspindinčią kino novelę. Gimtuoju italų kino autoriaus dialektu „amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Fellini pasakoja apie savo paauglystės metus Italijoje. Ketvirtojo dešimtmečio miestelis, valdomas fašistų valdžios, pilnas gyvų personažų, keistuolių ir svajotojų. Filme nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties nuotrupos, suvienytos į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį. Režisieriaus alter ego tampa žavus šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą. Realūs įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba su tais, kurie tik įsivaizduojami buvę.

Sukrečianti istorija, kurioje susipina žiaurios karo paslaptys, keista jaunuolio ir subrendusios moters meilė ir maži žmonių kompleksai, kartais lemiantys dideles tragedijas. Pokario metais Vokietijoje susirgusiam paaugliui Michaeliui padeda tramvajaus kontrolierė Hana. Išgijęs vaikinas ieško dvigubai vyresnės moters, norėdamas jai padėkoti. Jiems darsyk susitikus užsimezga aistringas romanas. Michaeliui – tai pirmoji didžioji meilė. Porelė smagiai leidžia laiką, Hanai itin patinka, kai Michaelis jai skaito knygas. Vienos vasaros meilė pasibaigia, kai Hana netikėtai dingsta. Vaikinas jaučiasi sužlugdytas. Haną jis vėl pamato po septynerių metų. Jis – jau teisės studentas, o Hana sėdi teisiamųjų suole nacių karo nusikaltimų tyrimo byloje... Paaiškėjus Hanos praeičiai, Michaelis supras jos gyvenimo tragediją.

Džonas Vikas gyvena paprastą ir tylų gyvenimą. Vienišas jo dienas praskaidrina mielo šunelio draugija ir pasivažinėjimai kolekciniu „Mustangu". Vieną iš tokių dienų, sustojus pasipildyti degalų atokioje degalinėje, Džono automobilis patraukia nelabai garbingų vyrukų dėmesį. Į vieno iš jų klausimą „kiek kainuoja?" atsakęs - „neparduodama", Džonas padaro klaidą.

Tobio, arba Džeko, kaip jis save vadina, tėvai išsiskyrė. Jo broliukas apsigyveno su tėčiu, o Tobis liko su mama ir nė kiek nesigailėjo. Jiedu gyveno šauniai. Tiesa, niekur ilgai jie neužsibūdavo, nuolat keliaudavo iš vienos valstijos į kitą ieškoti geresnio gyvenimo ar tiesiog - nuotykių. Ir vieną gražią dieną Tobis su Kerolain atvyko į mažą Konkrito miestelį. Čia jų gyvenimas pasikeitė, mat Tobio mama ištekėjo už Dvaito. Jis nuo pat pradžių nepatiko Tobiui - nuolat pamokslavo, apgaudinėjo ir netgi mušė. Pagaliau Tobis nebeištvėrė...

Filmo istorija pasakojama mielos 14-metės mergaitės Siuzės Salmon akimis ir lūpomis. Viskas prasideda, kuomet jos pačios kaimynas paauglę išprievartauja, nužudo, o jos kūną paslepia. Mergaitės dvasia iš dangaus stebi tiek kančioje ir nežinomybėje besiblaškančią savo šeimą, tiek savo nesugaunamumu įsitikinusį žudiką. Retkarčiais, matydama savo šeimos sprendimus ir veiksmus, stengiantis atskleisti savo dukters dingimo paslaptį, Siuzė įniršta; retkarčiais būna laiminga. Kartais ją apima nenumaldomas keršto troškimas, kartais – atlaidumas ir noras, kad jos artimieji pagaliau surastų ramybę.

Gangsteris Čilis Palmeris, kuriam nusibodo dirbti nešvarius darbelius, atvyksta į Los Andželą išmušti skolą iš mažo biudžeto filmų prodiuserio Hario Zimo. Bet Čilis, pasirodo, tikras kinomanas. Užuot atsiėmęs skolą, sudaro sutartį ir Haris „nuperka” jo scenarijaus idėją. Į sąmokslą įsitraukia ir Hario mergina Karen, kuri simpatizuoja Čiliui. Ji turi įkalbėti savo buvusį vyrą – kino žvaigždę Martiną Veirą bendrame dviejų sukčių filme suvaidinti pagrindinį vaidmenį. Tačiau tuo metu į miestą atvyksta kiti skolų išmušinėtojai…