Nepagydoma liga sergantis rašytojas Luji 12 m. nedrįso grįžti namo ir slėpė diagnozę nuo šeimos (Jeanas Lucas Lagarce’as 1988 m. sužinojo, kad serga AIDS ir iki 1995 m. užbaigė pjesės rankraštį). Galiausiai jis nusprendė prisipažinti artimiausiems žmonėms apie ligą, bet ne visi šeimos nariai pasirengę atleisti Luji tokį ilgą atsiribojimą. Jo atvykimas išprovokuoja namuose chaosą. Mama stengėsi, kad šeima neišsibarstytų ir liktų vieninga. Meniškoji sesuo ir audringo charakterio brolis su intraverte žmona mėgina neparodyti pagiežos ir užblokuoti negatyvius prisiminimus. Susitaikymui tereikia gebėjimo išklausyti ir bent šiek tiek meilės.

1630-ieji, Naujoji Anglija. Ištremtas anglų ūkininkas kartu su žmona ir penkiais vaikais priverstas išvykti iš kolonijos į atokias žemes prie pat grėsmingo miško, kuriame slypi nežinomas blogis. Iš karto po jų atvykimo prasideda keisti ir keliantys nerimą dalykai –pasiutę gyvuliai, nudžiuvęs derlius, dingęs vienas iš vaikų, o kitas tarsi apsėstas blogosios dvasios. Įtarinėdami ir išsigandę šeimos nariai apkaltinta paauglę dukrą Tomasiną raganavimu, kurį tai kategoriškai neigia. Kai viskas tampa dar labiau įtempta, kiekvieno šeimos nario tikėjimas, ištikimybė ir meilė turi atlaikyti šokiruojančius ir neužmirštamus išbandymus.