Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.
Advokatas Robertas Bilottas bylinėjasi su įmone „DuPont“, kuri dešimtmečius ciniškai nuodijo žmones, teršdama geriamąjį vandenį chemikalais. Su šia byla jis dirba jau 19 metų. Ar jis sugebės atskleisti tiesą?
Pagal tragiškus, tačiau herojiškus tikrus įvykius sukurtoje juostoje pasakojama ypatinga istorija apie drąsą, pareigą, draugystę ir pasiaukojimą. Kuomet paprasti žmonės bėga kuo toliau nuo įsisiautėjusios stichijos, šie kasdieniai didvyriai skuba užkirsti jai kelią. Nepaisydami pavojų, gaisrininkai saugo savo šeimas, namus, bendruomenes – kartais ir savo gyvybės kaina. Įtampos kupinoje dramoje apie įsisiautėjusią stichiją puikiai atskleidžiamas pagrindinis „Granito kalno karštagalvių“ moto: „Nesvarbu, su kuo susiduri. Svarbu, kas tuo metu stovi šalia tavęs“.
Filmas paremtas teismo procesu, kuriame ankstyvais karjeros metais dalyvavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Turgudas Maršalas. Jaunas advokatas atvyksta į konservatyvų Konektikutą ginti juodaodžio vairuotojo, kuris kaltinamas savo darbdavės išprievartavimu ir pasikėsinimu nužudyti. Maršalas susiranda partnerį - drąsų žydą teisininką Samuelį Frydmaną. Rasistinėje ir antisemitinėje aplinkoje jie kartu dėlioja gynybos strategiją.
2003 m. sausio 31 d. Didžiosios Britanijos žvalgybos Vyriausybiniame komunikacijos centre dirbusi vertėja Katerina Gan (aktorė Keira Knightley) perskaitė amerikiečių Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Franko Kozos elektroninį laišką. Jame JAV saugumietis konfidencialiai prašė britų kolegų padėti įtaisyti pasiklausymo aparatūrą šešių valstybių atstovų Jungtinėse Tautose darbo kabinetuose. Tuo metu šios šešios valstybės – Angola, Bulgarija, Kamerūnas, Čilė, Ginėja ir Pakistanas – buvo dar neapsisprendę dėl JTO rezoliucijos, leidžiančios pradėti karinę invaziją į Iraką. JAV žvalgybininko laiške buvo išreikšta viltis, kad slapta gautos informacijos pagalba diplomatus būtų galima paraginti apsispręsti teisingai ir balsuoti už rezoliuciją. Sukrėsta ir pasipiktinusi tuo, ką perskaitė, Katerina slapta atspausdino elektroninį laišką ir perdavė jį savo bičiuliui, turėjusiam ryšių su žiniasklaida.
Džefas Baumanas tikrai nebuvo iš tų, kuriuos galima pavadinti idealiais vaikinais. Ne, jis nebuvo girtuoklis ar mušeika. Tik visiškai neteikė reikšmės tam, kas buvo svarbu jo merginai Erinai. Būtent – Džefas nuolat pražiopsodavo visus svarbius Erinos gyvenimo įvykius ir praleisdavo momentus, kuomet jai reikėdavo jo paramos ir palaikymo. Po eilinio barnio Džefas ryžtingai nusprendžia pabandyti pasikeisti. Žinodamas, koks Erinai svarbus artėjantis Bostono maratonas, vaikinas pasižada nė už ką nepraleisti šio įvykio ir pasitikti mylimąją prie finišo linijos. Atsipeikėjęs ligoninėje, Džefas išgirsta kraupią žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Apimtas įniršio, o vėliau puolęs į depresiją, vaikinas pamažu ima pratintis prie naujo gyvenimo. Jam reikės ne tik išmokti naudotis kojų protezais, bet ir išsigydyti sužeistą sielą.
CŽA agentas Neitanas kantriai moko jaunąjį Tomą slaptojo agento gudrybių. Mokytojas su mokiniu tampa neišskiriami. Juodu kartu vykdo slapčiausias operacijas Beirute, Berlyne. Tačiau jų vyriška draugystė išyra dėl moters. Po kelerių metų Neitanas rengiasi atsistatydinti. Netikėtai sužino, kad žlugus operacijai Kinijoje Tomas pateko į kalėjimą ir kinai grasina per 24 valandas jį sušaudyti. Neitanas imasi visų priemonių išgelbėti bičiuliui. Prasideda paskutinis, pats painiausias ir pavojingiausias šnipų žaidimas...
1862 m. Mūšio lauke netekusi vyro mokytoja Anna Leonowens svajoja pakeisti savo gyvenimą. Kaip tik tuo metu ji gauna netikėtą Tailando (tuo metu šalis vadinosi Siamas) karaliaus kvietimą atvykti į šią nuostabios gamtos šalį ir išmokyti jo vaikus anglų kalbos. Ilgai nedvejodama, Ana kartu su savo sūnumi sėda į laivą ir iš Indijos persikelia į Bankoką. Jos čia niekas nepasitiko ir nesurengė triukšmingų sutiktuvių. Vos atvykusią mokytoją pasitinka išblizginti ir kilimais nukloti didžiuliai karaliaus rūmai, tačiau pats Tailando valdytojas net neketina pasveikinti svečių. Dar daugiau, jis pamiršo pažadą skirti namą už rūmų teritorijos Anai ir jos sūnui. Greitai prabėga dvi savaitės, tačiau Ana taip ir nepradėjo savo tiesioginio darbo. Netekusi kantrybės, Ana išdrįsta sulaužyti įsigaliojusius protokolus ir žaibiškai prasiveržia prie Monkguto sosto. Susižavėjęs atvykėlės atkaklumu, karalius galų gale nusprendžia patikėti jai išmokyti 58-is vaikus anglų kalbos ir vakarietiškos kultūros.
Filmas pasakoja nuo smurtaujančių šeimų pabėgti trokštančių paauglių Keisi ir Džounio istoriją. Jie savo kailiu patiria bėglių gyvenimo sunkumus ir pirmosios meilės grožį.