Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?
Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.
„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.
Ar seksas gali sugriauti nuostabią draugystę tarp vyro ir moters? Štai apie ką šneka Haris ir Salę savo kelionės iš Čikagos į Niujorką metu. Praėjus 11 metai jie vis dar neranda atsakymo. Ar šie du draugai ir pripažins, kad jie skirti vienas kitam, o gal ir toliau neigs tą potraukį, kurį jaučia vienas kitam nuo to laiko kai tik susipažino
Emigrantas iš mažos Rytų Europos šalies Viktoras Navorskis nusprendė pasislėpti nuo karo siaubų Amerikoje. Tačiau tą pačią akimirką, kai lėktuvas nusileido Niujorko oro uosto terminale, ta šalis buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir pripažinta neegzistuojančia. Tai reiškia, kad žmogaus pasas ir kiti dokumentai tapo negaliojančiais. Neturėdamas asmenybės ir namų, Victoras Navorskis apsigyvena tiesiog oro uosto pirmajame terminale.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Specialusis FTB agentas galėtų didžiuotis savo patirtimi žvalgyboje – jis sėkmingai atliko įvairiausias, net pačias sudėtingiausias operacijas. Dabar jam teko viena paslaptingiausių bylų – žinomo žiniasklaidos magnato sūnaus mirtis. Ar tai savižudybė, ar žmogžudystė?