Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.

Šono gyvenimas šiuo metu nėra pats nuostabiausias. Jo mergina, pavargusi nuo kasdieninių pasimatymų vietiniame bare, jį palieka. Šono laikini pavaldiniai jo nelaiko rimtu vadovu, o kambariokai ketina vienas kitam perkąsti gerklę. Negana to – Londonas yra užtvindytas begalės zombių ir Šonui tenka ne tik pačiam gelbėtis, o dar ir išgelbėti nuo zombių savo kambariokus, tėvus ir buvusią merginą.

Adomas Pedersenas - neonacis, rasistas ir skinhedas. Už praeityje padarytus sunkius nusikaltimus jis atsėdėjo kalėjimuose, bet laisve gali mėgautis tik lygtinai. Jis privalo gyventi provincijoje įkurtoje bažnyčioje kartu su kitais keturiais įvairaus plauko atgailautojais. Pasirodo, kad ir Adomas gali nuveikti naudingų darbų...

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.

Prancūzija, šeštojo dešimtmečio pabaiga. Į mažą provincijos miestelį atvyksta žavi ir paslaptinga jauna moteris Viana su savo dukra. Šiek tiek patyrinėjusi naujos vietovės įpročius ir papročius, Viana nutaria pradėti savo verslą. Padedama smalsaus ir didžiai iniciatyvaus savo kaimyno – psichologijos žinovo, Viana atidaro šokolado krautuvėlę. Konservatyvūs miestelėnai susipažįsta su saldumynų ir kitų gana smerktinų dalykų teikiamais malonumais bei savo elgesiu sukelia rimtą miestelio dorovės saugotojų susirūpinimą. Pastorius šokolado bei jo gaminių ragavimą laiko nuodėmingu įpročiu, o Vianą kaltina vaikučių tvirkinimu, nes krautuvėlė įsikūrusi tiesiai prieš bažnyčią. Vienintelis miestelio aristokratas rimtai išsigąsta dėl savo gentainių moralės, o miestelyje prasideda naujas gyvenimo etapas.

Liujisas – vaikų namų auklėtinis, išradęs minčių skaitytuvą, kurį pavagia piktadarys Skrybėlius ir jo skrybėlė Doris. Liujisą aplanko iš ateities laiko mašina atskridęs paslaptingasis Vilburas Robinsonas ir išsigabena berniuką į ateitį ieškoti skaitytuvo.