Iš pažiūros ramiame miestelyje kažkas pradeda vieną po kito žudyti vietinės mokyklos mokinius. Keletas draugų imasi savarankiškai aiškintis šią paslaptį, tačiau paaiškėja, kad miestelis pavirto pragaru, kur nė vienas nėra saugus ir visi tampa įtariamaisiais.

1967 metų liepą kilo masiniai neramumai, išprovokuoti nuolatinio baltaodžių dominuojamo Detroito policijos departamento brutalumo prieš afroamerikiečių bendruomenę. To rezultatas yra taip vadinamas „12-osios gatvės maištas“ – vienos mirtiniausių ir destruktyviausių riaušių Amerikos istorijoje. Riaušės truko penkias paras, nusinešė 43 žmonių gyvybes ir padarė finansinių nuostolių nuosavybei už šimtus milijonų dolerių. Dabar režisierė Kathryn Bigelow ir jos scenaristas Markas Boalas pristato šį istorijos epizodą juostoje „Detroitas“.

Komikai Edis Merfis ir Martinas Lorencas vaidina nevykėlius. Jie įsiskolina garsiam ir labai pavojingam gangsteriui iš Niujorko. Norėdami sumokėti skolą, abu keliauja į Misisipę, gauna pinigų. Deja, labai greitai juos pralošia kortom. Negana to, juos neteisingai apkaltina žmogžudyste ir nubaudžia kalėti iki gyvos galvos. Tačiau paaiškėja, kad kalėjimas nėra jau tokia prasta įstaigėlė. Tačiau vis tiek norisi ištrūkti į laisvę. Abu nevykėliai sukuria nerealų pabėgimo planą. Ir pabėga, o paskui juos pagauna. Bet jų pabėgimas tikrai toli gražu ne paskutinis.

Bobui Erlui Fergiusonui gręsia elektros kėdė už jaunos mergaitės nužudymą. Po nusikaltimo praėjus aštuoneriems metams, jis kreipiasi į teisės profesorių Polą Amstrongą padėti įrodyti, kad jis nekaltas. Vienintelis įmanomas būdas nekaltumui įrodyti – surasti tikrąjį nusikaltėlį. Polui pavyksta pasistūmėti ieškant tikrojo nusikaltėlio, tačiau policijos paramos jis negauna – mažo Floridos miestelio detektyvas įsitikinęs, kad Fergiusonas kaltas ir siekia griežčiausios bausmės.