Šešiolikmetė Mija - privačios Manhatano mokyklos mokinė, truputį keista, kiek užsidariusi, tačiau labai miela mergina. Staiga vieną dieną Mijos įprastas gyvenimo ritmas pasikeičia - iš Europos atvyksta Mijos senelė, nuostabi karalienė Klarisė ir paskelbia pritrenkiančią naujieną: pasirodo, Mija iš tiesų yra tikrų tikriausia princesė! Merginos gyvenimas pradeda keistis - jai tenka mokytis karališko elgesio subtilybių, priprasti prie be galo varginančio paparacių dėmėsio ir bendramokslių pavydo... Mijai nelabai patinka tokios staigios gyvenimo permainos: ar mergina pasiryš tapti Ženovijos karalystės sosto įpėdine?
Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.
Komedijoje du nevykėliai nusprendžia lengvai užsidirbti pinigėlių ir užsirašo į armijos rezervą. Tvirtai įsitikinę, kad lig valiai pakvailios ir sugrįš namo "užkalę" gražaus pinigėlio, du kvailiai atsiduria vidury Čado dykumos. Be maisto, be vandens ir be vilties išgyventi. Tačiau ten, kur protingas žūtų, kvailiui visuomet pasiseks...