Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...
Peg Boggs, vietinei Avon kosmetikos platintojai vienintelė dienos viltis sena pilis gatvės pabaigoje. Čia ji sutinka Edwardą, kurio kūrėjas mirė nespėjęs jo pabaigti. Peg nusprendžia vaikiną įsivaikinti, tad parsiveža namo. Edwardas ir jo „žirklinės“ rankos sudrumsčia ramią miestelio bendruomenę. Didelio pasisekimo sulaukia jo talentas kirpti plaukus ir gyvatvores. Tačiau gyvenimas ne visada būna mielas...
Tai britų drama apie Raudonųjų Khmerų rėžimą Kambodžoje, paremta dviejų žurnalistų patirtimi – kambodžiečio Ditho Prano ir amerikiečio Sidnėjaus Šanbergo.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
Žvejai aptinka leisgyvį vyriškio kūną, išmestą ant jūros kranto. Jis labai sunkiai sužeistas ir nieko neprisimena: nei kas jis yra, nei kas jam atsitiko. Viskas, kas liko iš paslaptingai ištrintos jo praeities - šlaunyje implantuotas milžiniškos sąskaitos Šveicarijos banke numeris, neeiliniai lingvistiniai bei savigynos sugebėjimai. Kamuojamas visiškos nežinios, Bornas nusprendžia išsiaiškinti savo praeitį.
Viskas, ko Džeisonas Bornas trokšta, tai išnykti, tačiau jį persekioja žmonės, kurie Džeisoną ir pavertė tokiu, koks jis yra: kovine mašina, nežinančia, nei kas yra pralaimėjimas, nei kas yra jis pats... Praradęs žmogų, kurį mylėjo, Bornas trečioje epopėjos dalyje priverstas bėgti nuo dar geriau treniruotų žudikų, tobulesnių technologijų ir kulkų lietaus. Jis suvokia, kad išsigelbėti gali tik išsiaiškinęs, kas jis yra iš tikrųjų. O atsakymai slypi pačioje pradžioje. Bornas iškeliauja ieškoti pradžios ir atsakymų į savo klausimus, žūtbūt besistengdamas išvengti viso pasaulio, kuris rimtai pasiryžęs ištrinti Borną nuo žemės paviršiaus!
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Robas Gordonas - į ketvirtą dešimtį įkopęs muzikos įrašų parduotuvės savininkas, kurį metė mergina. Bandydamas suvokti, kodėl jį vis palieka, nusprendžia susirasti penkias buvusias merginas, su kuriomis patyrė skaudžiausius išsiskyrimus.
Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.