Filme lygiagrečiai vaizduojami vienišos, be perstojo žiūrinčios televizorių našlės Saros Goldfarb, jos sūnaus Hario, šio draugės Marion ir narkotikų prekeivio Tyrone gyvenimai. Po to, kai sužino, kad dalyvaus TV žaidime, Sara pradeda vartoti dietines tabletes, nes bijo, kad jai netiks laimėta raudona suknia. Tuo pat metu Harris ir jo draugai vartoja kokainą ir heroiną. Narkotinėms medžiagoms užvaldant protą, kūną ir, galų gale, sielą, visų jų gyvenimas pradeda spirale ristis atgal...
Du tarpusavyje nepažįstamus vyrus, Benigną ir Marką, likimas atveda į privačią Madrido ligoninę. Prieš keletą mėnesių atsitiktinai jie buvo susitikę teatro spektaklyje, bet šį kartą vyriškius suvienija tragedija – Miško klinikoje gydomos jų mylimos moterys, dėl skirtingų priežasčių panirusios į komą. Benignas ligoninėje dirba slaugu ir prižiūri baleto šokėją Alisiją, kurią gatvėje partrenkė automobilis, o žurnalistas Markas atvyksta budėti prie matadorės Lidijos, sunkiai sužeistos per kovą su jaučiu koridoje. Abu vyrai kalbasi ir dalijasi išgyvenimais su savo mylimosiomis, nors iš jų nesulaukia jokio atsakymo. Benignas labai laimingas, kad pagaliau rado vienintelę širdies damą Alisiją, kuri taip pat aistringai jį myli. O Markas dažnai depresuoja ir liūdi, nes neturi galimybės išsiaiškinti, ką iš tiesų jam jaučia Lidija...
Bezilis, pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą. Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.
Antrasis pasaulinis karas. Vokiečių aviacija bombarduoja Angliją. Žmonės gyvena nuolatinėje baimėje. Tačiau viena moteris nesiruošia taikstytis su niūriais laikais. Ponia Henderson puikiausiai žino kaip pakelti tautiečių nuotaikas. Ji tiesiog nusiperka... teatrą. Netrukus jame prasidės neregėti vaidinimai, į kuriuos plūs minios reginių išsiilgusių anglų. Karas bus pamirštas. Ir nėra čia ko stebėtis, juk kiekvieną vakarą teatre šoks pusnuogės merginos. Gandai apie ponią Henderson sklis iš lūpų į lūpas...
Tai garsaus 1971 metais sukurto britų filmo su Michael‘iu Caine‘u amerikietiškas variantas, kuriame pagrindinį samdomo žudiko vaidmenį suvaidino Sylvesteris Stallone. Patyręs gangsteris Džekas Karteris po penkerių metų pertraukos sugrįžta į Sietlą. Vyruko laukia liūdnos žinios – mirė jo brolis Ričis. Jau per laidotuves Džekas ima įtarti, kad brolis atsisveikino su šiuo pasauliu ne savo noru. Kažkas labai pasistengė. Tačiau kas? Mirties maestro Karteris pradeda asmeninį tyrimą, trokšdamas išsiaiškinti, kas yra Ričio žūties kaltininkai. Jis susitinka su daugeliu broliui artimų žmonių, ir netrukus supranta, kad jie visi meluoja. Vietos gangsteriai, mafijos parankiniai ir solidūs bosai mėgina įtikinti Džeką Karterį, kad broliukas užsimušė autoavarijoje prieš tai gerokai prisigėręs bare. Ši versija neįtikina patyrusio kriminalinio vilko.