“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Mažoji Čijo ramiai augo neturtingame žvejų kaimelyje, kol nelemtą dieną jos šeimos neištiko nelaimė – mirė Čijo motina. Našliui tėvui teko nepavydėtina dalia auginti dvi dukras. Nebegalėdamas mergaičių išmaitinti tėvas parduoda jas į Kiotą. Čia prasideda seserų vargai. Palydėtos į didmiestį įtakingo Pirmininko vyresnioji Čijo sesuo patenka tiesiai į žemiausio rango viešnamį, o vos devynerių sulaukusiai Čijo pasiseka – ji atsiduria vienuose garsiausių geišų namų ir patenka į šeimininkės – Motinėlės globą. Mergaitė tampa tarnaite, dirbančia tik už maistą ir stogą virš galvos, kol vyresnioji nenuspręs, kad ji tinkama tapti geiša.
Internatinė katalikiška mokykla yra prieglobstis nuo Antrojo pasaulinio karo iki tol, kol atvyksta naujas mokinys. Naujokas atsigula į gretimai esančią lovą prie geriausiai besimokančio bendraklasio - tokiu būdu jauni berniukai užmezga ryšį.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Istorinis filmas, perkeliantis į pasakiškus viduramžius. Jaunas arabų poetas paskiriamas ambasadoriumi ir keliauja per visą Europą, sutinka grupę vikingų. Kai vikingai priversti grįžti į tėvynę, kad padėtų į sunkią padėtį patekusiai karalystei, arabas išvyksta su jais.