Vaikų animacijos klasika, puikiai atpažįstama ir šiandien, nors sukurta daugiau nei prieš 60 metų, kai spalvota animacija dar tik pradėjo užkariauti pasaulį. Klasikinė pelenės istorija apie gražioje karalystėje su tėčiu ir mama laimingai gyvenusią princesę. Jos laimė baigėsi, kai mirė mama ir tėtis vedė baisią, piktą pamotę. Šioji atsivedė ir dvi piktas dukras Drizelą ir Anastasiją. Jos skriaudžia, užgaulioja princesę. Kai kartą dukros iškeliauja puoton, Pelenę aplanko jos krikštamotė fėja ir išpuošia šventei. Susipažinusi ir pašokusi su princu Pelenė išskuba namo, nes po vidurnakčio visi burtai baigiasi. Ši klasikinės pasakos ekranizacija televizijoje 1951-aisiais už įspūdingą muziką buvo nominuota trims Oskarams. Amerikos filmų institutas „Pelenę“ pripažino vienu geriausių ir visų mėgstamiausių Disnėjaus kompanijos sukurtų filmų ir vienu geriausių Amerikoje sukurtų animacinių filmų.
Keista vyriška skrybėlė, lengvutė vasarinė suknelė, nusidėvėję bateliai, nerūpestingai skaičiai raudona spalva pasidažytos lupos. Ji – ryžtinga bei smalsi prancūzaitė, jaunutė penkiolikmetė, karštame Saigone sutikusi prabangų kostiumą vilkintį daugiau negu dvigubai už save vyresnį kiną.
Tai ketvirtoji Jameso M. Caino romano, parašyto didžiosios depresijos laikais, ekranizacija. Pagrindinė herojė jauna moteris Kora, gyvena su graiku vyru Niku nuošaliame, nuosavame motelyje. Kartą pas juos užklysta bastūnas Frenkas, kuris iš karto susižavi Kora. Tarp jų užsimezga aistringas romanas. Frenkas ir Kora nusprendžia atsikratyti vyru ir išvykti iš šios nykios vietos.
Praėjus dviems metams po išsiskyrimo, Džonas Grėjus maniakiškai tebeieško Elizabet. Meno dirbinių aukcione Paryžiuje Džonas susitinka ieškomos moters draugę ir iš jos sužino, kad Elizabet ištekėjo. Vėliau Džonas sužinos kitą tiesą.