Septyni samurajai atvyksta apginti vargano kaimelio, kurį užpuolė plėšikai. Senas samurajus, kuriam dabar sunkūs laikai, gavo ūkininko prašymą apsaugoti miestą nuo banditų. Jis pasiėmė dar 6 samurajus sau į pagalbą, ir jie išmokino miesto žmones kaip apsiginti, o jie maitindavo samurajus 3 kartus į dieną.
"Pianistas" - tai filmas apie Lenkijos žydą, papasakojusį savo išlikimo II-ojo Pasaulinio karo metais istoriją. Garsaus kompozitoriaus ir pianisto muzika skambėjo Lenkijos radio bangomis, likus kelioms minutėms iki nacių artilerijos atakos 1939 m. rugsėjo mėn. Per brutalią šalies okupaciją muzikantas liko tėvynėje, Varšuvos gete kartu su kitais puse milijono žydų. Visą tą siaubingą laiką jis stengėsi išgyventi, net ir žinodamas, kad kiti jo šeimos nariai yra nusiųsti į mirtininkų stovyklas. Paskutinėmis karo dienomis išlikti ir pasislėpti jam padėjo...vokiečių karininkas.
Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
1945 m. balandžio 20-oji diena, Berlynas. A. Hitleris su svita slepiasi bunkeriuose po Vokietijos Kanceliarija su vadu kartu slepiasi ir jo asmeninė sekretorė Traut Jungė - 22-jų metų rausvaskruostė mergina iš Miuncheno. Rusų armija supa Berlyna vis glaudesniu žiedu, sostinė pavirtusi griuvėsiais. Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas – Berlyną gina tik saujelė kareivių, remiama Liaudies Nerguliariosios kariuomenės (Volkssturm) ir paauglių iš Hitlerio Jaunimo formuočių. Giliai bunkeriuose A. Hitlerio meilužė Eva Braun ruošia 56-ojo Fiurerio gimtadienio šventę.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga: 1945-ųjų balandis. Sąjungininkų kariuomenė veržiasi vis giliau į Vokietiją. Tarp puolančiųjų yra ir Šermano tankas, pavadintas „Įniršio" vardu. Penkių žmonių tanko įgulai vadovauja seržantas, kurio tikro vardo turbūt niekas ir nežino - visi jį vadina „Karo tėtušiu" (seržantą vaidina Brad'as Pitt'as). Kovų užgrūdintas seržantas išsirengia į ypatingą misiją, kurios metu atsiduria priešo užnugaryje. Likę vienui vieni, penki vyrai (ir visiškai „žalias" kulkosvaidininkas) privalo atsilaikyti prieš žymiai skaitlingesnį priešą. Tačiau „Karo tėtušio" užmojai kur kas didesni. Jo tikslas - ne vien atsilaikyti, o smogti netikėtą smūgį į pačią nacistinės Vokietijos širdį...
1941-ieji. Intelektualiomis pjesėmis išgarsėjusį Niujorko dramaturgą Bartoną Finką (akt. John Turturro) suvilioja kvietimas į Holivudą rašyti scenarijaus filmui. Apsistojusį kraupiame "Erlo" viešbutyje Bartoną netrukus ištinka rimta kūrybinė krizė. Jo kaimynas – linksmų plaučių draudimo agentas Čarlis Medousas (akt. John Goodman) – visaip bando padėti naujajam bičiuliui, tačiau Bartoną it prakeiksmas ir toliau persekioja keisčiausios nesėkmės...
Psichologinė meilės, išdavystės ir painių tarpusavio santykių drama M.Ondaatje romano motyvais. Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje, jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, baisiai apdegusį, jo lėktuvui nukritus Sacharoje. Anglas ligonis – apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas dykumos ilgesio, tolydžio klejojantis apie pragarišką aistrą moteriai, sutiktai Kaire karo išvakarėse. Kas jis iš tikrųjų? Mokslininkas? Nuotykių ieškotojas? Vokiečių šnipas?
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.