XX a. trečiąjį dešimtmetį Džimas Bredokas (akt. R. Crowe'as) buvo daug žadantis boksininkas, tačiau po virtinės apmaudžių pralaimėjimų jam teko atsisakyti sportininko karjeros. Amerikai išgyvenant ekonominės depresijos siaubą, Džimas imasi pačių sunkiausių ir juodžiausių darbų, kad jo žmona ir vaikai nemirtų badu. Tačiau netgi tada, kai aplink tvyro juoda neviltis, buvęs boksininkas neišsižada savo svajonės grįžti į ringą ir nugalėti. Ir sėkmė jam nusišypso: atsitiktinumo dėka Bredokui suteikiama galimybė stoti į kovą su gerokai už jį sunkesniu pasaulio vicečempionu. Atrodo, jog šio susirėmimo baigtis nulemta iš anksto, tačiau, didžiulei visų nuostabai, Džimas Bredokas nugali trečiame raunde.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
Henrikui VIII nusibodo senstanti žmona Kotryna Aragonietė, kuri nesugebėjo pagimdyti jam sūnaus. Jo akys pastebi žavią Aną Bolein, ką tik grįžusią iš viešnagės Prancūzijos karaliaus rūmuose. Gražuolė įsimylėjusi Harį Persį ir nėra lengvas grobis. Jai netinka karaliaus sugulovės, kuria anksčiau buvo jos sesuo, dalia. Kardinolas Volzis pradeda derybas su popiežiumi dėl karaliaus skyrybų. Popiežius griežtai atsisako išskirti Henriką su Kotryna, todėl Henrikas nutraukia ryšius su Romos katalikų bažnyčia ir pasiskelbia anglikonų bažnyčios galva.
Tris metus (1764 - 1767 m.) visą Prancūziją drebino mistinis monstras, nužudęs daugiau nei 100-ą žmonių (dauguma iš jų moterys ir vaikai). Karaliaus įsakymu buvo suburta kariuomenė, tačiau niekas nesugebėjo deramai pasipriešinti bjaurios išvaizdos žudikui. Gevaudano provincijos karalius du geriausius savo žmones - ševaljė de Fronsac'ą ir jo draugą Mani - siunčia ištirti paslaptingų žmogžudysčių ir išsiaiškinti, kas yra tas mistiškas žvėris - žudikas...
„Elžbieta: aukso amžius“ prasideda tuo karalienės valdymo laikotarpiu, kuomet visi trokšta užimti sostą, o aplink valdovę verda intrigos bei išdavystės. Netrūksta ir išorinių problemų: Ispanijos karalius Filipas II siekia užkariauti Angliją ir paversti ją katalikiška šalimi. Besiruošdama mūšiui su Ispanija, karalienė susipainioja savo jausmuose. Iš vienos pusės ją kamuoja karališki įsipareigojimai, iš kitos – netikėtai suliepsnoję jausmai serui Valteriui... „Elžbieta: aukso amžius“ – tai pritrenkiantis pasakojimas apie didingą istorijos laikmetį, apie moterį, tuo pat metu sugebėjusią būti ir valdove, ir meiluže. Tai juosta apie istorinę asmenybę, kurios vardas su didžiule pagarba iki šiol tariamas ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje bei Vakarų pasaulyje. Nesuprasti savo aplinkoje, abu šie vyrai pamažu ima pažinti vienas kitą. Ir nors tai vyksta neakivaizdžiai, neišvengiamai artėja atomazga, po kurios išlikti galės tik vienas iš jų.
Istorinis filmas, perkeliantis į pasakiškus viduramžius. Jaunas arabų poetas paskiriamas ambasadoriumi ir keliauja per visą Europą, sutinka grupę vikingų. Kai vikingai priversti grįžti į tėvynę, kad padėtų į sunkią padėtį patekusiai karalystei, arabas išvyksta su jais.