Filmo veiksmas vyksta nedideliame teismo kambaryje, skirtame prisiekusiųjų posėdžiams. Dvylika vyrų turi nuspręsti puertorikiečio jaunuolio, įtariamo nužudžius savo tėvą, likimą. Atrodytų neturėtų būti nė šešėlio abejonės. Vaikinas - žmogžudys. Tyrėjai ir prokuroras nepaneigiamai įrodė kaltę bei pateikė neginčijamus įkalčius. Amerikos teisė reikalauja, kad visi prisiekusieji balsuotų už nuosprendį vienbalsiai. Tačiau netikėtai vienas prisiekusiųjų (aštuntasis) balsuoja prieš - "vaikinas nekaltas". Jam nesvarbu, kad visi kiti prisiekusieji linkę "žmogžudį" kuo greičiau pasiųsti į elektros kėdę, kad visi kažkur skuba savais reikalais. Prasideda pykčiai ir barniai.
Septyni samurajai atvyksta apginti vargano kaimelio, kurį užpuolė plėšikai. Senas samurajus, kuriam dabar sunkūs laikai, gavo ūkininko prašymą apsaugoti miestą nuo banditų. Jis pasiėmė dar 6 samurajus sau į pagalbą, ir jie išmokino miesto žmones kaip apsiginti, o jie maitindavo samurajus 3 kartus į dieną.
Į geriausių visų laikų filmų trisdešimtuką įtrauktas filmas pasakoja apie vieną moterį ir tris vyrus jos gyvenime. Ponia Makbein iš Naujojo Orleano persikrausto į patį Amerikos Vakarų pakraštį Jutoje ir sužino, kad jos jaunasis vyras ir visa šeima nužudyti. Moteris visai netikėtai paveldi savo vyro giminės žemes.
1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...
Miršta savimylos jauno verslininko Charlie Babbitto tėvas. Tik tada šis sužino, kad tėvas visą palikimą paliko jo autizmu segančiam broliui Raymondui, turinčiam nepaprastų matematinių sugebėjimų, apie kurį jaunuolis nė nenutuokė. Jie abu keliauja per visą šalį, vis labiau pažindami vienas kitą.
Garsųjį televizijos prodiuserį Earl'ą Partridge'ą pakerta vėžys. Senukas guli mirties patale. Jo žymiai jaunesnė ir neištikima žmona Linda, ištekėjusi tik dėl pinigų, niekaip nesugeba suvaidinti gailesčio ir užuojautos artėjant didžiulei nelaimei. Ji netgi nori surasti narkotikų, kad kuo greičiau palengvintų savo vyro gyvenimą. Tuo tarpu, mirštančios garsenybės prižiūrėtojas Philas stengiasi padaryti viską, kad išpildytų paskutinį jo norą - susitaikyti su gerokai atitolusiu arogantišku sūnumi Franku, kuriam svarbiausia šiam gyvenime karjera. Dėl savo laidos, kurios metu vyriškai auditorijai jis aiškina kaip reikia teisingai "kabinti" merginas, jis beveik nekreipia dėmesio į savo artimųjų problemas.
Sužinojęs apie žmonos seksualines fantazijas ir romaną su paslaptingu jaunuoliu, Niujorko psichologas pradeda savo seksualinę odisėją. Tai istoriją apie seksą ir meilę, iš to ištekantį "pasitikėjimą prieš pavydą", "tikėjimą prieš nusivylimą", "monogamiją prieš neištikimybę".
„Milerio sankryža“ kaip bebūtų, yra ne tik vienas iš iškiliausių gangsterinio filmo pavyzdžių, nagrinėjančių sausojo įstatymo problemą nusikalstamame pasaulyje, bet ir vienas iš svarbiausių brolių Coenų darbų, kuris savo preciziškai atgamintu praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu lenkia kitus jų žinomus, ir netgi labai aukštai vertinamus kino projektus, gavusius kultinį statusą.
Naktinio Hamburgo gatvėmis visu greičiu lekia mašina. Tiesiai į sieną. 40-metis turkas Cahitas, pasišlykštėjimą savo gyvenimu malšinantis alkoholiu, taip nusprendė baigti gyvenimą. Tačiau nepasisekė: jis liko gyvas ir suknežintas. Cahitas patenka į kliniką, ir susipažįsta su jauna turke Sibele. Norėdama išvengti konservatyvių tėvų primestų vedybų, Sibele įkalba Cahitą fiktyviai santuokai. Dabar ji gavo taip trokštamą laisvę ir galimybę džiaugtis gyvenimu. Dramatiška dviejų žmonių santykių istorija, kurioje susipina tragizmas, komiški ir melodramatiški momentai, tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo, Rytų ir Vakarų konfliktai. Šis jauno turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino filmas tapo atgimstančio Vokietijos kino ženklu, pelniusiu pagrindinį Berlyno festivalio prizą „Aukso lokį” ir kino publikos simpatijas daugelyje šalių.
Policijos detektyvas Kitas Mileris skubiai iškviečiamas į nusikaltimo vietą: vyksta banko apiplėšimas. Jo priešininkas – intelektualus bankų plėšikas Daltonas, kuris, atrodo, iki smulkmenų suplanavo tobulą banko apiplėšimą. Netikėtai šiame supainiotame žaidime atsiranda naujas paslaptingas veikėjas – garsėjanti įspūdingais ryšiais, bet neaiškių tikslų turinti teisininkė Madalina. Iš kur ji atsirado ir ko ji siekia, dar labiau supainiodama tragiškai galinčią baigtis situaciją?
Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.
Kai kas renka pašto ženklus, cigarų juosteles ar arbatos puodelius. Džonatanas išsaugo šeimos atmintį: nuotraukas, atvirukus, dirbtinius dantis, saujas žemių – visa tai sudėta į atskirus maišelius ir pakabinta ant sienos. Dabar Džonatanas siekia dar tolimesnių atsiminimų. Jis keliaus į Ukrainą ir ieškos moters, kuri 1942 m. išgelbėjo nuo nacių jo senelį.
Jaunasis Momo desperatiškai trokšta išpildyti du didžiausius savo norus — užpūsti žvakutę ant gimtadieninio torto ir prarasti nekaltybę su kaiminystėje gyvenančia nuostabaus grožio raudonplauke prostitute. Tačiau abejos svajonės reikalauja tam tikrų investicijų, o neturtingai gyvenantis jaunuolis beveik neturi pinigų. Būtent todėl Momo ryžtasi vogti iš pono Ibrahimo parduotuvėlės. Geraširdis savininkas viską kuo puikiausiai pastebi, bet kurį laiką visiškai nieko nesako. Vieną dieną jis vis dėlto nusprendžia suteikti dar vieną gyvenimo pamoką. "Klausyk manęs, mielas drauge. Tu man nieko neskolingas. Jeigu tau iš tiesų reikia vogti, aš norėčiau, kad tai darytum tik mano parduotuvėje", — draugiškai prabyla Ibrahimas. Parduotuvėlės savininkas nujaučia, kad jaunajam Momo labiausiai reikia gero draugo ir pasisiūlo juo tapti.