Ar patikėsit, kad silpnutis peliukas privertė sprukti šalin savo pikčiausius priešus: lapę, pelėdą, gyvatę? Koks jis drąsus, išmoningas ir protingas! Mažylio pabūgo netgi... grufas. Grufas? O kas gi tas Grufas?

Jauną pelėdžiuką Soreną įkvėptė jo tėvo pasakojimai apie Pelėdų karalystės sargus, mistinę sparnuotų karių komandą, kurie kovėsi didingame mūšyje tam, kad apsaugotų pelėdų karalystę nuo Blogio. Sorenas svajoja vieną dieną prisijungti prie šių herojų. Tačiau jo vyresnis brolis Kludas tik šaiposi iš šios jaunesniojo brolio minties ir jam pavydi. Kludo pavydas turi baisių pasekmių – abu pelėdžiukai nukrinta nuo medžių viršūnių tiesiai į Blogio nagus. Dabar tik Sorenas, kartu su kitų jaunų drąsių pelėdų pagalba gali suorganizuoti bebaimį pabėgimą. Kartu jie pakyla virš jūros ir pro tirštą miglą ieško didžiojo medžio, legendinių pelėdų karalystės sargų namų. Stebuklingo miško gyventojoms iškyla rimtas pavojus… Sorenas viliasi nugalėti Blogį ir apsaugoti pelėdų karalystę.

Linksmasis Tigras staiga pajaučia, kad būti vieninteliu ir nepakartojamu yra gana nuobodu ir kad jam trūksta šeimos. Nutaręs ją susirasti, Tigras siunčia pavėjui laiškus, išsiruošia į kelionę, šėlsta girioje ieškodamas “didžiausio ir gigantiškiausio” giminės medžio, tačiau palaipsniui supranta, kad jo šeima tai yra tikrieji draugai, gyvenantys Didžiojoje girioje.