Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.
JAV Pilietinis karas, Džordžija. Jaunoji Skarlet O'Hara viena priversta pakelti ant kojų karo sugriautą ūkį. Tai labai sunku, bet ji stipri. O vėliau ji sutinka žavesiu trykštantį Retą Batlerį. Jiedu patirs daug laimingų ir skausmingų akimirkų kartu. Filmas apie meilės ir nuotykių istoriją tarp Scarlett ir Rhett’o, JAV pilietinio karo (XIX amžiaus 7-asis dešimtmetis) dramatiškų įvykių fone, filmuota pagal įžymų, 1936 m. išleistą romaną „Vėjo nublokšti“. Tai vienas geriausių pasaulio bestselerių, kurio autorė Margaret Mitchell. Geriausias romantinių filmų pavyzdys.
Jauna imigrantė Selma gyvena ir dirba Amerikoje. Moterį slegia liūdna neišvengiamybė – dėl retos akių ligos ji po truputį praranda regėjimą. Jeigu vieniša mama nespės sutaupyti pakankamai pinigų operacijai, jos sūnelį ištiks toks pats likimas. Selma nepasiduoda. Kai reikalai tampa nepakeliamai sunkūs, moteris prisimena didžiausią savo aistrą – muziką. Ji matė visus klasikinius Holivudo miuziklus, ji gali pakartoti kiekvieną gražiausią eilutę, ji gali sušokti kiekvieną nuostabiausią šokį… Populiaraus miuziklo fragmentas, daina bei šokis pakyla iš savo išgrynintos erdvės ir nusileidžia moters išmonėje. Melodija, tonas, garsas ar instrumentas dabar įgauna tikro gyvenimo atspalvį. Muzikos garsai – gyvenimo triukšme. Auksas – kasdienybės purve. Selma aistringai džiaugiasi kiekviena savo kasdienybės smulkmena. Mažais ir simpatingais dalykais, kurių kiti net nepastebi. Ji tiesiog įsimylėjusi gyvenimą!
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Stulbinamos choreografijos filme pasakojama apie stebuklingą kardą, kurį pavagia Žudikas ir jo mokinys. Garsusis karys Li Mubajus ir jo mylimoji Yu Šu Lien privalo išsiaiškinti, kas slepiasi po juoda kauke.Paslaptingasis moka skraidyti kaip paukštis, yra įvaldęs fantastiškus kovos menus, apsiginklavęs originaliais ginklais, svaidosi užnuodytomis strėlytėmis.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Filmas „Lakštingala“ - tai prie ekranų prikaustanti intriguojanti drama, nukeliantį žiūrovą į 1825 metų Australiją ir pasakojanti istoriją apie teisingumo ieškančią nuteistą airę Klerę ir jos draugą pėdsekį aborigeną Bilį kolonijinėje Tasmanijoje.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Griežtas policininkas persekioja kolegą nužudžiusius nusikaltėlius. Jam būtinai turi padėti sumanus lengvabūdis, apgavikas, atlikęs bausmę už banko apiplėšimą ir paslėpęs pavogtą pusę milijono. Jie sunkiai randa bendrą kalbą, o ir tikslai jų skirtingi. Policininkas nori atkeršyti, o apgavikas svajoja atgauti pinigus…