Vienas iš dažniausiai aprašinėtų, gausiausiai išžiūrėtų ir daugiausiai apkalbėtų Federico Fellini šedevrų 1963 m. uždirbo jam "Oskaro" premiją geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės - prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.

Ar seksas gali sugriauti nuostabią draugystę tarp vyro ir moters? Štai apie ką šneka Haris ir Salę savo kelionės iš Čikagos į Niujorką metu. Praėjus 11 metai jie vis dar neranda atsakymo. Ar šie du draugai ir pripažins, kad jie skirti vienas kitam, o gal ir toliau neigs tą potraukį, kurį jaučia vienas kitam nuo to laiko kai tik susipažino

Oliveris ir Emilė atsitiktinai susipažino lėktuve, skrendančiame iš Los Andželo į Niujorką ir netruko nuspręsti, kad jie – pats akivaizdžiausias žmonių, visiškai netinkančių vienas kitam į porą, pavyzdys. Kaip mes kartais apsirinkame… Prabėgo septyneri metai. Per juos gyvenimas ne kartą suvedė filmo herojus, tačiau, lyg tyčia, kiekvieną kartą – netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Tie septyneri metai kiekvienam iš jų buvo kupini džiugių ir liūdnų akimirkų, naujų pažinčių ir išsiskyrimų, karjeros pasiekimų ir smukimų, vilčių ir nusivylimų. Iš atsitiktinių pažįstamų jie tapo geriausiais draugais, galinčiais išsipasakoti vienas kitam didžiausias savo paslaptis. Beieškant tikros meilės ir santykių, kurie nebūtų pasmerkti žlugti, Oliveriui ir Emilei prireikė septynerių metų susivokti, jog galbūt tai, kas juos iš tiesų sieja yra Meilė. Ar bent jau labai panašu į tai...