Antarktidoje dedasi keisti dalykai.. Žmonės ir gyvuliai per akimirksnį pasikeičia - sužvėrėja ir puola viską, kas gyva. Antarktidą tyrinėję amerikiečiai mokslininkai netrukus supranta susidūrę su šiurpiais ateiviais, užgrobiančiais Žemės gyventojų kūnus...
Martino Scorsese‘s „Airis“ (The Irishman, 2019) sukurtas pagal gerai gangsterių pasaulį pažinusio rašytojo Charles‘o Brandto knygą „Girdėjau, kad tu dažai namus“ (I Heard You Paint Houses). Keistokas knygos pavadinimas nusikaltėlių žargonu reiškia „Girdėjau, kad esi samdomas žudikas“ (po tokio „specialisto“ apsilankymo aukos namuose paprastai lieka krauju aptaškytos sienos). Knyga buvo parašyta gerai išstudijavus realius įvykius ir pasinaudojus paties „Airio“ (taip buvo vadinamas gangsteris Frankas Sheeranas) pasakojimais. Filme Airis pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, veteranas Frankas Sheeranas prisijungia prie galingos ir labai Pensilvanijoje gerbiamos kriminalinės šeimos Bufalino. Jo pagrindinėmis funkcijomis šioje kriminalinėje organizacijoje tampa priešų, kurie kenkia šeimos verslui, pašalinimas. Ir vieną dieną, vienu iš tokių priešų tampa žymusis profsąjungų aktyvistas ir lyderis Jimmy Hoffa, kurį būtina likviduoti dėl jo sunkiai sukalbamo charakterio ir itin ilgo liežuvio.
Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.
Žymus scenaristas Č. Kaufmanas ryžtasi avantiūrai – knygos “Orchidėjų vagis” ekranizacijai, parašytai žymios rašytojos C. Orlin. Nepramanytas knygos herojus, paslaptingas ir ekscentriškas sodininkas užsiima retų ir nevisada normaliu augalų klonavimu. Jis pamišęs dėl orchidėjų, kaip ir rašytoja Sjuzan. Čarlis Kaufmanas įsimyli Sjuzan, o Sjuzan pamilsta orchidėjų vagį. Tuo metu Čarlis triūsia rašydamas scenarijų filmui apie šį meilės trikampį. Alyvos į ugnį šliūkšteli Čarlio brolis dvynys Deividas. Jis irgi mano esąs scenaristas, lenda prie vyriausiojo brolio su įvairiais pasiūlymais, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kvaili. Orchidėjos, pasirodo, auginamos narkotikams gaminti. Tai daroma naudojant seną indėnų genties, gyvenančio Floridoje, technologiją. Žurnalistė tampa savo knygos herojaus meiluže ir greitai pripranta prie “orchidėjinių” narkotikų. Scenarijaus autorius įsimyli savo scenarijaus heroję ir patenką į žiaurią “orchidėjų – narkotikų” vergiją.
Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.
Kompiuterių genijus Hannonas Fulleris sukūrė virtualios realybės simuliaciją, kurios pagalba bet kuriuo metu galima atsidurti 1937-ųjų Los Andžele. Viskas - žmonės, automobiliai, pasilinksminimai prabangiuose viešbučiuose - yra visiškai netikri, o sukurti kompiuterinėje laboratorijoje 13-tame aukšte. Sudėtinga technologija leidžia žmogui nukeliauti į 1937-uosius, įsikūnyti į kitą asmenį ir jame "patalpinti" savo mintis. Eilinį kartą patenkinęs savo aistras, Fulleris išsiaiškina kažką paslaptingo ir paprašo viešbučio tarnautojo Ashtono perduoti voką su svarbia informacija jaunesniajam kolegai Douglasui Hallui. Tačiau Ashtonas nusprendžia viską išsiaiškinti pats...
Valterio Sparovo rankas patenka keista knyga. Tai romanas, kuriame viskas sukasi apie skaičių "23". Herojus vis labiau sutrinka, kai pastebi, kad knygos veiksmas sutampa su jo paties gyvenimo faktais. Yra tik vienas skirtumas – vietoje laukiamos laimingos pabaigos... knyga pasibaigia ties žmogžudyste.
Sėkmingai dirbantis kompiuterių specialistas Tomas Sandersas laukia paaukštinimo. Deja, vadovaujamam darbui paskiriama mergina, dirbusi kitoje firmoje. Anksčiau Tomas ją gerai pažinojo. Jo naujoji bosė ne tik pavojingai seksuali , bet ir grėsmingai ambicinga. Ji norėtų atnaujinti studentiškų metų santykius su Tomu – dabartiniu savo pavaldiniu. Seksualinis priekabiavimas, naudojantis tarnybine padėtimi. Tomas kreipiasi į teismą.
Dalijos Viljams santuokinis gyvenimas nenusisekė, tačiau ji randa savyje jėgų padėti tašką ir pradėti viską iš naujo. Vienintelis Dalijos noras - pamiršti slegiančius santykius su buvusiu vyru ir pašvęsti save brangiausiam žmogui – dukrelei Sesi. Deja, sunkios skyrybos virsta skaudinančiu bylinėjimusi dėl teisės globoti dukterį. O paskui reikalai ima klostytis dar prasčiau. Panašu, jog ankštas ir aptriušęs butas, kurį išsinuomoja motina ir dukra, gyvena savo gyvenimą. Paslaptingi garsai, keisti įvykiai, tai šen, tai ten įvairiose buto vietose pasirodantis tamsus vanduo audrina Dalijos vaizduotę, gąsdina ir varo iš proto. Ar visa tai išties vyksta tik todėl, jog namas – senas ir apgriuvęs? O gal visi šie šiurpūs įvykiai – kažkieno grėsmingo plano dalis? Žmogaus ar… antgamtinio pasaulio būtybės? Kasdien susidurdama su keistomis mįslėmis ir paslaptingomis užuominomis, Dalija ryžtasi žūtbūt įminti tamsaus vandens paslaptį. Kas iš tiesų slepiasi baugiuose seno buto šešėliuose?