1969-ieji. Prieš išvykdami į karo mėsmalę, abu broliai su savo merginoms Krise ir Beile nusprendžia paskutinį kartą pasilinksminti ir leidžiasi į kelionę po Teksasą. Nelaimingo atsitikimo metu Krisė rimtai sužeidžiama. Įvykio vietoje netikėtai pasirodo pamišęs šerifas Hoitas. Krisei pavyksta pasislėpti pakelės krūmuose ir ji pamato, kaip šaltakraujiškai ir nieko nepaaiškinęs Hoitas suvaro jaunuolius į savo automobilį ir išsiveža. Krisė tampa šiurpiausių įvykių, vykstančių Hevitų dvare, liudininke ir suvokia, kad ji yra vienintelė jos mylimiausių žmonių, patekusių į klaikiausius spąstus, viltis...

Trečioje filmo dalyje, pajutusi savo vaikino Holto staigų ir netikėtą šaltumą, Džiulija atvyksta pas jį, kad išsiaiškintų staiga atvėsusių jausmų priežastį. Mergina sužino, kad Holtas priklauso uždaram koledžo studentų rateliui, kuriame dalijamasi prakeiktąja Samaros vaizdajuoste. Privertusi Holtą atsiverti, Džiulija sužino, kad jos draugas vaizdajuostę pažiūrėjo prieš šešias su puse paros. Ir niekam kitam jos neperdavė. Kitaip tariant – būtent šį vakarą vaikino laukia neišvengiama lemtis. O galbūt lemties vis tik galima išvengti, net ir neperduodant vaizdajuostės kažkam kitam?