Keliautojas, archeologas, lakūnas, diplomatas, idealistas, rašytojas ar žvalgas? Istorikų ginčai dėl ekscentriškosios Pirmojo pasaulinio karo asmenybės – pulkininko Tomo Edwardo Lawrence‘o, išgarsėjusio savo prieštaringai vertinamais veiksmais arabų kraštuose, netyla iki šiol. „Arabijos Lorensas“ pelnė net septynis „Oskarus“ bei visiems laikams liko kino istorijoje.
Ši istorija įvyko devyniolikto amžiaus Meksikoje, visai šalia sienos su Jungtinėmis valstijomis. Žiaurus ir godus Kalvera su savo gauja nuolatos terorizuoja vieno nedidelio kaimelio gyventojus. Galų gale praradę kantrybę kaimiečiai vyksta į pasienį, kur gausu įvairių pasaulio perėjūnų, nuotykių ieškotojų ar net nusikaltėlių. Jie ieško žmogaus, galinčio apsaugoti juos nuo plėšikų, ir tokį suranda. Jis surenka būrį ir jų septynetas pasirengęs susikauti su Kalveros gauja. Jie atvyksta į kaimelį ir rengiasi atlaikyti ataką. Stato įvairius įtvirtinimus, moko kaimiečius šaudyti. Pagaliau įvyksta paskutinis, sprendžiamasis mūšis. Kalveros gauja sunaikinta, bet ir iš septyneto išgyveno ne visi...
Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos. Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunyliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.
Vakarų Vokietijos ir Jugoslavijos kino studijų filmas „Sidabro ežero turtai“ pagal Karlo Majaus romaną. Šiame filme vėl susitiksime su Vinetu, Old Fajerhendu ir Old Šeterhendu, kuriems XIX a. 8-ajame dešimtmetyje tenka grumtis nelygioje kovoje su Vidurio vakarų padugnėmis bei valkatomis ir išgelbėti Sidabro ežero turtus nuo plėšiko Rudojo Kornelio.
Laukiniuose Vakaruose tiesiamas geležinkelis, kurio darbams vadovauja Frederikas Santeris. Norėdamas pasipelnyti, jis imasi tiesti bėgius per apačių žemes, taip trumpindamas kelią. Atvykęs patikrinti darbus Čarlis (Old Šeterhendas) netrunka išsiaiškinti tiesą ir, padedamas naujojo draugo Semo Haukinso, pareikalauja nutraukti darbus, kol nekilo karas su indėnais. Netrukus stovykloje pasirodo ir apačių vado Inču-čunos sūnus Vinetu. Old Šeterhendas pažada per 10 dienų pasišalinti iš apačių žemių, tačiau pasirodę Santerio vyrai su jiems padedančiais kiovų genties indėnais nužudo Kleki-petrą, o Vinetu paima į nelaisvę. Old Šeterhendas padeda jam pabėgti...
Besiruošdama apiplėšti banką, plėšikų gauja užsuka į nuošalėje stūksantį namą, kad pavogtų arklį. Namo šeimininkė graži ir turtinga našlė Amanda. Grehemas atsisako vykti su draugais ir tris nuostabias valandas praleidžia su gražuole Amanda. Deja, draugų jis nesulaukia, nes apiplėšimas nepavyksta. Grehemui tenka palikti Amandos namus... Per kelionę jis susikeičia drabužiais su odontologu, kuris žūva vietoje Grehemo. Į kalėjimą patenka taip pat ne tikrasis vagis. Amanda suklaidinama, kad Grehemas žuvo...
Šįkart Asteriksas ir Obeliksas dalyvaus Olimpinėse žaidynėse ir susirungs su romėnų stipruoliu gladiatoriumi Maksimu. Olimpinėje arenoje taip pat galinėsis ir graikai, ir egiptiečiai. Žaidynių teisėjai turės būti budrūs ir stebėti, kad galai nepiknaudžiautų magiškuoju gėrimu. Todėl Asteriksas ir Obeliksas, norėdami laimėti auksą, privalės pademonstruotų savo išradingumą.