Žiemos pūgos sužlugdo daugybei keliautojų planus. Geraširdė Ana pasiūlo nepažįstamiesiems prieglobstį, kol orai pasitaisys ir skrydžiai vėl bus atnaujinti. Tik vėliau paaiškėja, kad jos namuose besisvečiuojantys motina ir sūnus priklauso karališkajai šeimai. Ana parodo princui, kaip Kalėdos švenčiamos jos gimtajame mieste. Drauge ji įkvepia jaunuolį būti atviru pasauliui ir klausyti savo širdies balso.
Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.
Mažylis - paršelis, kurį ūkininkas laimėjo mugėje. Vos tik parvežtas namo, paršiukas susirado naują "mamą" - margaspalvę aviganę. Netikėtai Mažylis suprato, kad labiausiai jam patinka ganyti avis.