Džordžas su žmona Ana ir sūnum Džordžiu išvyksta atostogų į vasarnamį prie nuošalaus ežero. Pakeliui jie aplanko artimiausius kaimynus. Jų namuose vieši du jauni vaikinai – Polas ir Piteris. Abu vaikinai nepaprastai mandagūs ir malonūs. Po Piterio ir Polo išoriniu mandagumu slypi blogio pritvinkusios sielos. Jie – maniakai...
Praėjo metai nuo to laiko, kai Normanas Spenceris nutraukė savo meilės romaną. Jo žavi žmona Claire tai užmiršo, o vedybinis Normano gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes ir atrodė tiesiog tobulas – toks tobulas, kad net ir tuomet, kai žmona pasakojo girdinti keistus garsus ir matanti jaunos moters šešėlį jų namuose, vyras įtikinėjo, jog tai tėra tikrų tikriausia iliuzija. Mokslininkui sunku būtų tikėti žmonos menininkės išgalvotais vaiduokliais. Tačiau Claire nerimastingai ieškojo tiesos ir protingo paaiškinimo tam, kas vyksta aplinkui, ir netrukus tapo visiškai akivaizdu, jog gąsdinantys ir sunkiai suvokiami dalykai jų namuose nėra prasimanymas… Klaidžiojantis šešėlis reikalavo Normano Spencerio ir jo gražios žmonos dėmesio… Tobulas gyvenimas pamažu virto tikru košmaru…
1994 m. Spalio mėn. Trys Montgomery koledžo kino studentai Heather Donahue, Joshua Leonard ir Michaelas Williamsas pateikė pasiūlymą sukurti projektą, kurį būtų galima pristatyti kino klasėje. apie Burkittsville, Merilandas, apie vietinę raganą.
Kelionės iš Teksaso į Meksiką metu grupė jaunuolių renkasi kruviną autostopininką, kuris tvirtina, kad ji yra vienintelė išgyvenusi žudynę, įvykusią naktį priešais netoliese esantį namą. Tobe Hooperio (1974) to paties pavadinimo klasikos perdarymas.
Eibas, išplėštas iš mirties nagų, grįžta į žmonių pasaulį. Tačiau jo grįžimas skausmingas – vyras grįžta ne džiaugtis naujai dovanotu gyvenimu, o kentėti. Jis neteko pačių mylimiausiųjų ir artimiausiųjų – žmonos ir sūnelio. Patirta priešmirtinė agonija ir artimųjų netektis sukrečia Eibą ir apverčia visus jo pojūčius aukštyn kojom. Vyras įgyja gebėjimą matyti keistą šviesą, spinduliuojamą žmonių. Jis mato ir girdi tai, ko paprastų mirtingųjų ausys nepagauna. Tai balsai iš anapus – negyvųjų šnabždesiai. Vyro pečius užgula sunki atsakomybės našta – negyvėliai jam suteikia žinių, prieš kurias jis negali užsimerkti. Jų dėka Eibas gali numatyti, kurių žmonių laukia mirtis. Tai nelengva – jam tenka apsispręsti, likti pasyviu stebėtoju ar išgelbėti pasmerktuosius. Negalėdamas ramiai stebėti, kaip mirtis gviešiasi draugų ir pažįstamų gyvybių, Eibas ryžtasi juos gelbėti. Tačiau įsikišęs į lemties reikalus, jis greit supranta, kad padarinių negalės numatyti ir kontroliuoti...