Labai drovus Todas Andersonas siunčiamas mokytis į mokyklą, kurią yra baigęs jo vyresnysis brolis. Todo labai aktyvus ir be galo populiarus tarp klasės draugų kambario kaimynas Neilas kenčia nuo tėvo priespaudos. Abu jaunuoliai ir keletas jų draugų lanko naujo anglų kalbos mokytojo profesoriaus Kytingo pamokas. Charizmatiškas ir drąsus mokytojas papasakoja jiems apie "Mirusių poetų draugiją" ir taip skatina sukilti prieš esamą tvarką. Kiekvienas randa būdą tai padaryti ir keičia savo gyvenimą.
Kuklus draudimo bendrovės darbuotojas Baksteris, norėdamas kažkaip pakilti karjeros laiptais, savo viengungio buto raktus skolina ne tik draugams, norintiems „nuklysti į šoną“, bet ir viršininkui. Ir iš tikrųjų reikalai ima taisytis, tačiau nutinka netikėta dalykas: Baksteris susipažįsta su viršininko meiluže Fran - nelaiminga, depresijos prislėgta mergina - ir įsimyli ją ...
Vienas iš dažniausiai aprašinėtų, gausiausiai išžiūrėtų ir daugiausiai apkalbėtų Federico Fellini šedevrų 1963 m. uždirbo jam "Oskaro" premiją geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės - prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.
Darbas, šeima, nedidelis gražus namelis užmiestyje su gėlynu, pievele ir akinančio baltumo tvora, automobilis garaže… Amerikietiškos svajonės išsipildymas? O gal… amerikietiškas pragaras?… "Jau kuris laikas esu miręs”, - šiais pagrindinio herojaus žodžiais prasideda tragikomedija "Amerikos grožybės”, juosta, kurią daugelis kritikų jau dabar vadina viena geriausių iš kada nors Holivude sukurtų filmų. Tai jaudinantis ir šiurpinantis pasakojimas apie vienatvę, susvetimėjimą, neišsipildžiusius troškimus, slepiamas aistras, sudaužytas svajones ir apie graudžiai komišką maištą – bandymą išsivaduoti iš slegiančios kasdienybės gniaužtų.
Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.
Vaikinuko Džamalo didžiausia svajonė – tapti rašytoju, todėl jis kuo entuziastingiausiai priėmė prestižinės mokyklos kvietimą studijuoti literatūrą. Bet veikiai suprato buvęs priimtas ne dėl literatūros išmanymo, o dėl mokėjimo žaisti krepšinį, kad sustiprintų mokyklos rinktinę.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
32-ejų metų Bridžita Džouns yra tipiška ir niekuo neišsiskirianti Londono gyventoja. Ji vieniša, išgyvena dėl pernelyg didelio svorio, potraukio rūkymui bei gėrimui ir svajoja galų gale susirasti svajonių vaikiną. Savo slaptas mintis patiki geriausiam pagalbininkui - dienoraščiui, kurio puslapiuose atsispindi merginos planai.
1950-tieji metai, baržoje, kursuojančioje tarp Glazgo ir Edinburgo, prieglobstį randa jaunas rašytojas Džo Teiloras. Jis keliauja drauge su anglis plukdančia šeima – Ela, jos vyru ir mažuoju sūneliu Džimiu. Vieną rūškaną rytą uosto vandenyse vyrai pastebi plūduriuojantį kūną – dar kelios akimirkos ir iš gelmės glėbio ištraukiamas jaunos merginos lavonas. Vien apatiniais vilkinti skenduolė visoje apylinkėje sukelia daugybę kalbų ir spėlionių. Policija neabejoja, kad ji – nusikaltimo auka. Ši istorija atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Niekas nė neįtaria, kad paslaptingasis Džo Teiloras pažinojo mirusią merginą. Tai buvusi jo meilužė Katrina Demli, su kuria vyriškis susipažino paplūdimyje ir užmezgė keletą mėnesių trukusį romaną.