Cecilija Kas (akt. Elisabeth Moss) bando išsilaisvinti iš smurtu paženklintų santykių. Jos mylimasis Adrianas (akt. Oliver Jackson-Cohen) – įniršio priepuolių kamuojamas mokslininkas, kontroliuojantis kiekvieną moters žingsnį. Po eilinio smurto protrūkio pavykus pabėgti iš namų, moteris sužino, jog buvęs mylimasis gyvenimą baigė savižudybe, testamentu palikęs jai milijoninę sumą. Cecilija ima įtarti, jog mirtis tėra Adriano inscenizuotas žaidimas, tačiau džiūgauja pagaliau galėdama ramiai atsikvėpti. Deja, ramybė netrunka ilgai – Ceciliją ir jai brangius žmones ima persekioti mirtingai pavojingi incidentai, tad moteriai ima atrodyti, jog ją nuolatos seka nematomas žmogus. Toks, kurio elgesys beprotiškai primena Adrianą… Kas tai – potrauminis stresas, kraustymasis iš proto ar buvusio mylimojo užkurta pragariškų įvykių karuselė?

Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po...“ Didžiosios Britanijos sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso karalyste tapusios sostinės. Naujoje juostoje „28 savaitės po...“ vaizduojami įvykiai prasideda praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos. Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios Britanijos sostinę. Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras...

Po tragiško Juodojo Penktadienio, kuomet vietiniame prekybos centre buvo mirtinai sutrypti keli žmonės, ramų Masačiusetso valstijos Plimuto miestelį apima dar didesnis siaubas: Padėkos dieną vietos gyventojus vieną po kito ima žudyti paslaptingas anonimas, kuriam greitai suteikiamas „Džono Karverio“ vardas. Miestelio šerifui (aktorius Patrickas Dempsey‘is) pamažu aiškėja, kad žmogžudystės nėra atsitiktinės, o nusikaltimų gijos veda atgal į tragišką Juodąjį Penktadienį bei tuos laikus, kuomet būtent šiame miestelyje ir buvo pradėta Padėkos dienos tradicija.

Miranda Grei - puiki psichologė, dirbanti psichiškai nesveikų kalinių ligoninėje-kalėjime. Viena jos pacientė Kloja, kuriai vaidenasi ją negailestingai prievartaujantis šėtonas, vis perspėja Mirandą, kad ji bus sekanti velnio auka. Vieną vakarą važiuodama namo per siaubingą lietaus audrą gydytoja automobiliu numuša netikėtai ant kelio išbėgusią pusnuogę merginą. Miranda išpuola iš automobilio suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajai ir būtent tą akimirką nutinka kažkas nenuspėjamo ir nepaaiškinamo, ko ji niekuomet nebuvo patyrusi…