Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Pagyvenusi pora atvažiuoja į Tokiją praleisti keletą dienų su vaikais ir anūkais. Nors jų anūkai iš pradžių džiaugiasi matydami juos, o vaikai yra kantrybės ir malonumo pavyzdžiai, tačiau vaikams gana greitai atsibosta ir netrukus jų tėvai atrodo kaip kliūtis.
Šis filmas išgarsino genialųjį japonų režisierių Akirą Kurosavą visame pasaulyje. Filmo veiksmas nukelia į XII a. Japoniją. Žmogžudystės ir prievartavimo liudininkai pasakoja visiškai skirtingas ir prieštaraujančias viena kitai nusikaltimo versijas. Kas iš jų teisus? Kas apskritai yra tiesa? Pagrindinį vaidmenį sukūrė Toshiro Mifune.
31-erių metų Megė Fitdžerald (akt. Hilary Swank) svajoja tapti boksininke ir dalyvauti profesionalių varžybose. Misūrio valstijoje gyvenanti mergina nuo 13-os metų pradėjo dirbti padavėja, kad galėtų išlaikyti turtų niekuomet neturėjusią šeimą. Ji galvoja, kad tik kovos bokso ringe pakeis gyvenimo būdą. Megė kreipiasi pagalbos į žinomą Los Andželo trenerį Frenkį Duną (akt. Clint Eastwood), kuris turi nuosavą sporto salę. Tačiau Frenkis kategoriškai atsisako konsultuoti ir ruošti svarbioms varžyboms Megę, nes ji pasirodo pernelyg mergaitiška. Ne vieną kartą atstumta Megė pradeda vis dažniau susitikinėti su buvusiu boksininku Edžiu Duprisu (akt. Morgan Freeman), kuris geriausiais karjeros metais buvo žinomas Skrapo pravarde. Bokso ringe sunkiai susižeidusiam vyrui dabar belieka tik dirbti savo geriausio draugo Frenkio sporto salės prižiūrėtoju. Kai Megė vis dėlto įrodo, kad jai užteks noro, užsispyrimo ir talento tapti čempione, Frenkis ryžtasi dirbti jos treneriu ir vadybininku.
Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą - keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą - žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį - trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą - mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Du tarpusavyje nepažįstamus vyrus, Benigną ir Marką, likimas atveda į privačią Madrido ligoninę. Prieš keletą mėnesių atsitiktinai jie buvo susitikę teatro spektaklyje, bet šį kartą vyriškius suvienija tragedija – Miško klinikoje gydomos jų mylimos moterys, dėl skirtingų priežasčių panirusios į komą. Benignas ligoninėje dirba slaugu ir prižiūri baleto šokėją Alisiją, kurią gatvėje partrenkė automobilis, o žurnalistas Markas atvyksta budėti prie matadorės Lidijos, sunkiai sužeistos per kovą su jaučiu koridoje. Abu vyrai kalbasi ir dalijasi išgyvenimais su savo mylimosiomis, nors iš jų nesulaukia jokio atsakymo. Benignas labai laimingas, kad pagaliau rado vienintelę širdies damą Alisiją, kuri taip pat aistringai jį myli. O Markas dažnai depresuoja ir liūdi, nes neturi galimybės išsiaiškinti, ką iš tiesų jam jaučia Lidija...
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
Garsaus rašytojo Richardo Mathesono siaubo romano "Aš esu legenda" ekranizacija. Dirbtinai sukurtas negailestingas virusas išplito visoje planetoje, sunaikindamas viską. Jis neišgydomas ir nesulaikomas... Viruso nepajėgė sustabdyti net garsus mokslininkas Robertas Nevilis, nepaaiškinamomis aplinkybėmis vienintelis likęs neužkrėstas. Jis - ko gera, yra paskutinis žmogus Žemėje. Klajodamas tarp Niujorko griuvėsių jis ieško kitų išlikusių. Pasirodo, Robertas Nevilis nėra vienintelis gyvenojas planetoje, tik nuo to jam ne geriau. Kiti išgyvenusieji virto siaubingais kraugeriais mutantais ir stebi kiekvieną Nevilo žingsnį. Vampyrai laukia, kol mokslininkas padarys lemtingą klaidą - kad galėtų jį sunaikinti. Robertas supranta, kad žmonijos ateitis - jo rankose, todėl atkakliai bando virusą įveikti, imuninei sistemai panaudodamas savo kraują. Tik nelengva vienam atlaikyti griūvantį pasaulį: naktį vienišam grumtis dėl savo gyvybės, o dieną ieškoti paslaptingo viruso šaknų.