Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.
Sumaniai keisdamas dabarties ir praeities scenas, Kopola pasakoja apie ryžtingo garbėtroškos, italų emigranto Vito Korleonės jaunystę, kaip jis tapo mafijos klano "krikštatėviu". Jo sūnus Maiklas pateisino tėvo lūkesčius, jam nėra moralinių užtvarų siekiant tikslų. Atmetęs senuosius pagal patriarchalinius Sicilijos mafijos santykius sukurtus įstatymus, Maiklas savo nusikaltėlių klaną paverčia pragmatiška, žiauria organizacija, kuri pamažu vis labiau įsilieja į didįjį JAV verslą.
Dramatiškas filmas apie Vietnamo karą ir jame dalyvaujančių žmonių vizijas. Leitenantas Vilardas gauna įsakymą rasti pabėgėlių stovyklą, kuriai vadovauja paslaptingasis pulkininkas Kercas. Jauno karininko užduotis paprasta - sunaikinti maištininką kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Tačiau velniškai sunkios kelionės metu jo komanda po truputį retėja ir pats Vilardas pradeda jausti, kad darosi vis labiau panašus į tą žmogų, kurį jam įsakyta nužudyti.
Derekas Vainjardas lygtinai paleidžiamas į laisvę po 3 kalėjime už žmogžudystę praleistų metų. Prieš patekdamas į kalėjimą Derekas buvo skustagalvis, vadovavo žiauriai rasistinius nusikaltimus visame Los Andžele dariusiai gaujai. Jo veikla padarė stipria įtaką Deniui. Kalėjime pasikeitęs, nauju žmogumi tapęs Derekas atnaujina ryšius su gauja ir stengiasi sulaikyti Denį nuo žingsniavimo tuo pačiu žiauriu keliu.
Jauna FTB agentė Clarice Starling paskiriama į pagalbą surasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Clarice bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu...
Staiga mirus romėnų imperatoriui Markui Aurelijui, jo protingą ir ištikimą generolą Maksimą neteisėtai įkalina ir gladiatorių kovoms nuteisia klastingas Marko sūnus Komodas. Tapęs naujuoju imperatorium Komodas bijo, kad Maksimas, naudodamasis savo valdžia bei geru vardu, gali nuversti jį ir pats užimti sostą. Tačiau Maksimas greitai pelno šlovę ir kaip gladiatorius. Jis tikisi atkurti tikėjimą užmirštomis vertybėmis ir nugalėti klestinčią korupciją.
31-erių metų Megė Fitdžerald (akt. Hilary Swank) svajoja tapti boksininke ir dalyvauti profesionalių varžybose. Misūrio valstijoje gyvenanti mergina nuo 13-os metų pradėjo dirbti padavėja, kad galėtų išlaikyti turtų niekuomet neturėjusią šeimą. Ji galvoja, kad tik kovos bokso ringe pakeis gyvenimo būdą. Megė kreipiasi pagalbos į žinomą Los Andželo trenerį Frenkį Duną (akt. Clint Eastwood), kuris turi nuosavą sporto salę. Tačiau Frenkis kategoriškai atsisako konsultuoti ir ruošti svarbioms varžyboms Megę, nes ji pasirodo pernelyg mergaitiška. Ne vieną kartą atstumta Megė pradeda vis dažniau susitikinėti su buvusiu boksininku Edžiu Duprisu (akt. Morgan Freeman), kuris geriausiais karjeros metais buvo žinomas Skrapo pravarde. Bokso ringe sunkiai susižeidusiam vyrui dabar belieka tik dirbti savo geriausio draugo Frenkio sporto salės prižiūrėtoju. Kai Megė vis dėlto įrodo, kad jai užteks noro, užsispyrimo ir talento tapti čempione, Frenkis ryžtasi dirbti jos treneriu ir vadybininku.
Filmas pastatytas pagal Peter Shaffer to paties pavadinimo miuziklą. Istorija pasakojama jauno kompozitoriaus Antonio Salieri (akt. F. Murray Abraham) akimis. Jis tarsi Formano įrankis, vaizduojant paskutiniasias muziko V. Amadėjaus Mocarto gyvenimo dienas. Šis filmas pelnė net 8 kino akademijos Oskarus.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių žudynių žmonijos istorijoje. Modernių komunikacijos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmonių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti daugelio pabėgėlių gyvybes. Polas Rusesabagina yra belgų penkių žvaigždučių viešbučio vadovas. Jo žmona – buvusi medicinos sesuo, o dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Šis vyras yra labai gerbiamas aplinkinių. Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie skuba pas Polą. Prasidėjus konfliktui Polas nori žūtbūt apsaugoti savo šeimą. Sukrėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žingsniui – savo viešbutį paverčia pabėgėlių stovykla ir slepia ten net 1200 pabėgėlių, kuriuos gina nuo įtūžusių jų priešininkų. Savo kilniaširdžiu poelgiu Polas įrodė, kad ir vienas lauke karys.
La Manča – tipiškas Ispanijos kaimelis. Tokiuose kaimeliuose didžiąją gyventojų dalį sudaro moterys. Jos senatvės sulaukia vienišos, nes vyrai tokiose gyvenvietėse miršta jauni. Aistringoms moterims belieka pasitenkinti trumpomis laimės ir meilės akimirkomis jaunystėje, o sulaukus auksinio amžiaus – guostis prisiminimais.
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Gerokai pasenęs Maiklas Korleonė pasiryžęs palikti nelegalų verslą ir tapti garbingu verslininku. Bet reikia Vatikano palaiminimo, o čia kaip visada daug intrigų. Donas per riaušes lieka vos gyvas. Šeimos nesklandumus gena mafijos klano problemos ir priešų klasta. Už visas nuodėmes Maiklas Korleonė sumoka didžiausią kainą…
Nužudomas jaunas banko tarnautojas ir, tapęs vaiduokliu, sužino, kad buvo nužudytas neatsitiktinai. Jis bando perspėti savo mylimąją, kad jai gresia pavojus. Jam padeda ekstrasensė, kuri vienintelė girdi ir gali perduoti jo žodžius. Po daugybės nuotykių, komiškų aplinkybių ir širdį veriančių scenų, kai mirusiojo vėlė bendrauja su mylimąja, visi žmogžudžiai nugarma į pragarą.
Pirmojo savo spalvoto filmo „Panieka“ siužetui Godard’as savaip pritaikė italų rašytojo Alberto Moravios to paties pavadinimo romaną. Žymus vokiečių režisierius Fricas Langas vaidina pats save, Kaprio saloje statantį filmą pagal Homero „Odisėją“. Filmo prodiuseris amerikietis Prokošas nepatenkintas rezultatu, todėl nusamdo scenaristą Polį Javalą perrašyti scenarijų. Javalas nekreipia dėmesio į tai, kad Prokošas domisi jo žmona Kamil. Polui Odisėjo istorija yra proga sugrįžti prie kino ištakų, tačiau kūrybinius sumanymus trikdo nesutarimai su žmona.