Džonas – policininkas iš Niujorko. Jo tėtis buvo gaisrininkas ir didvyriškai žuvo, bandydamas išgelbėti žmones. Vieną vakarą, netyčia išsitraukęs seną tėčio radiją Džekas netikėtai išgirsta jo balsą. Žinoma, Džonas įspėja tėvą ir šis lieka gyvas, tačiau visų likimai akimirksniu pasikeičia. Keisčiausia tai, kad netikėtai šie įvykiai persipina su sena byla, kurią tiria Džonas. Tėčio padedamas jis bando dar kartą pakeisti praeitį.
Tai ketvirtoji Jameso M. Caino romano, parašyto didžiosios depresijos laikais, ekranizacija. Pagrindinė herojė jauna moteris Kora, gyvena su graiku vyru Niku nuošaliame, nuosavame motelyje. Kartą pas juos užklysta bastūnas Frenkas, kuris iš karto susižavi Kora. Tarp jų užsimezga aistringas romanas. Frenkas ir Kora nusprendžia atsikratyti vyru ir išvykti iš šios nykios vietos.
Praėjo 22 metai. Normanas Beitsas grįžta namo. Teismui pripažinus Normaną Beitsą „psichiškai sveiku“, jis paleidžiamas iš psichiatrinės ligoninės, nors Laila Lumis (Marion Krein sesuo) protestuoja. Grįžęs į savo namus (ir jų pašonėje esantį motelį), Normanas užmezga draugystę su vietinės užkandinės padavėja Mere. Tuo metu, kai jis bando prisitaikyti prie normalaus gyvenimo, Beitso motelio apylinkėse įvykdomos žmogžudystės. Ar ponia Beits vėl grįžo, kad valdytų Normano veiksmus, ar kruvinos skerdynės yra kieno nors kito rankų darbas?