Žydų tautybės kirpėjas (vaidina Čaplinas), kuris kaunasi už išgalvotą šalį- Tomainiją - kovos metu išgirsta vado Šulco išvargusį pagalbos šauksmą ir nusprendžia jam padėti. Šulcui sėkmingai išsigelbėjus, o kirpėjui dėl amnezijos patekus į ligoninę, po dvidešimties metų jis išeina ir sužino, jog Tomainija yra valoma diktatoriaus Adenoido Hynkelio (taip pat vaidina Čaplinas). Hynkelis niekina žydus ir nuolatos siaubia jų getą. Tuo tarpu kirpėjas grįžta į savo kirpyklą gete. Nežinodamas apie esama antižydišką Hynkelio politiką, jis susiduria su arijų kulto gauja.Kirpėją išgelbėja jo draugas Šulcas, vienas ištikimiausių Hynkelio vadų. Jo dėka getas susilaukia atokvėpio nuo diktatoriaus atakų. Kirpėjas atnaujina savo darbą kirpykloje ir užmezga platonišką draugystę su Hana.

Sutuoktinių Benksų pora turi didelę problemą. Jei dar tiksliau, - netgi dvi. Jų vardai - Maiklas ir Džeinė – ir tai yra jų pačių vaikai. Tėvai amžinai užsiėmę savais „neatidėliojamais“ darbais, todėl jų vaikai paliekami vieni du ir iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti, kasdien prikrečia įvairiausių aibių ir šunybių. Bėda dar ir tame, jog nei viena iš reguliariai besikeičiančių samdomų auklių, visiškai nesuvaldo nei situacijos, nei vaikų ir niekaip neranda tinkamo priėjimo prie jaunųjų Benksų palikuonių. Bet kartą prie jų namų slenksčio netikėtai išdygsta nepaprasta, žavi, jauna, apgaulingai griežtomis akimis ledi su dideliu skėčiu rankoje. Jos vardas – Merė Popins ir būtent jai yra lemta radikaliai pakeisti Benksų gyvenimą. Juk jinai ne tik auklė, bet ir tikrų tikriausia burtininkė, galinti kad ir pačią niūriausią dieną paversti švente, kiekvieną nemėgstamą namų ruošos darbą - žaidimu, kiekvieną dieną - nepaprastu nuotykiu