Tolimoje šalyje, negailestingas valdovas Lordas Farquaad’as į tolimąjį užkampį išvijo visas pasakų būtybes. Valdovui pasipriešinoti sugebėjo trys būtybės: Pirmasis – žalias, smirdintis ogras, tačiau su auksine širdim, vardu Šrekas; jo kilnusis bendražygis, negalintis nutilti, Asilas; ir gražioji, bet „kieta“ princesė Fiona, kurią į žmonas pasiimti nori pats piktasis Duloc’o valdovas.

Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.

Mažieji burundukai dirba atrakcionų parke. Jie nė nenutuokia, kad jų bendradarbis - tikrasis daktaras Frankenšteinas. Vieną vakarą burundukai užsibūna darbe. Mažylius užrakina atrakcionų parke. Daktaras Frankenšteinas trokšta, kad jo atrakcionas būtų dar baisesnis ir įspūdingesnis, todėl nusprendžia sukurti pabaisą. Burundukai ją sutinka. O čia ir prasideda keisčiausi nuotykiai...