Vietnamo karas. Šiaurinė pusė kariauja su pietine. Karas neaplenkia taikių gyventojų: kaimiečių, ūkininkų, ryžių augintojų. Tikriausiai jie kenčia labiausiai, nes negali ramiai gyventi, dirbti žemės, kurti šeimų, auginti vaikų. Jie bejėgiai ir beginkliai, priešus kaime pasitinka prašydami nežudyti ir džiaugiasi, jei pavyko išlikti gyviems. Jauna mergina iš ryžių augintojų kaimo sutinka amerikiečių kareivį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kitoks nei visi. Jis išsiveža merginą į Ameriką, į ramybės, gėrybių ir laimės šalį. Mergina atplėšiama nuo savo namų ir žemės, bet ji tiki nauja meile ir gražia ateitimi. Tačiau jos mylimas kovotojas turi didžiulę paslaptį, kurią atskleidžia ne iš karto. Prasideda barniai, ir iš pradžių ryškiai švietusią naujos laimės saulę uždengia tiršti debesys. Sunkus likimas padeda merginai pagaliau suprasti, kad žmogus nuolat gyvena tarp karo ir taikos, tarp meilės ir neapykantos, tarp skurdo ir turtų, tarp žemės ir dangaus. Toks jo likimas, ir būtina jį priimti.

Ramios Beikerio Dilo dienos bėga pasakiško grožio tropikų saloje. Žvejybinės jachtos savininkas Beikeris rengia pramogines išvykas negausioms turistų grupėms ir pavieniams keliautojams, nutolstantiems nuo populiariausių turistinių maršrutų. Pavojus jo ramybei iškyla, kuomet vyrą susiranda jo buvusi žmona Karen. Užsiverkusi ir įsibaiminusi, moteris prisipažįsta nebežinanti, į ką kreiptis ir paprašo buvusio sutuoktinio pagalbos. Problema – į smurtą linkęs jos naujasis vyras, kurio pykčio priepuoliai jau gresia ne tik jos pačios, bet ir jų su Beikeriu sūnaus sveikatai, o galbūt ir gyvybei. Virpanti iš baimės, moteris pasiūlo, kad Beikeris išsivežtų jos vyrą į pramoginę žūklę ir jūroje jo atsikratytų. Visomis išgalėmis besistengęs pamiršti ankstesnį savo gyvenimą, Beikeris vis tik negali nekreipti dėmesio į kažkada mylėtos moters pagalbos prašymą. Kažkada sau prisiekęs, kad nusikalstamas gyvenimas amžiams liko praeityje, vyras suvokia, kad šį pažadą neišvengiamai sulaužys.